Didžiulės apimties Stanfordo tyrimas: oficiali JAV užsikrėtusiųjų COVID-19 statistika mažesnė net 50–85 kartų ir tai iš esmės keičia supratimą apie mirtingumą

Naujas, balandžio 17 dieną publikuotas Stanfordo mokslininkų tyrimas, nurodo, kad užsikrėtusiųjų naujo tipo koronavirusu gali būti dešimtis kartų daugiau, nei manyta. Mokslininkai patikrino kelių tūkstančių savanorių iš Santa Clara apskrities Kalifornijoje, suburtų per Facebook reklamą kraują ir išsiaiškino, kad virusas aptinkamas 50–85 kartus dažniau, nei rodo oficiali statistika. Tai yra, jei balandžio 17 apskrities valdžia kalbėjo apie 1870 patvirtintų covid-19 atvejų, tai iš tiesų jų gali būti nuo 48 tūkstančių iki 81 tūkstančio, o gal ir daugiau.

Vienas iš tyrimo autorių, medicinos profesorius Jay Bhattacharya, spaudos konferencijoje pareiškė, kad, remiantis šiais duomenimis „mirtingumas nuo COVID-19 yra maždaug toks pat, kaip ir nuo gripo“. Tačiau kadangi vakcinos nėra, jų lyginti nederėtų – „tai yra vis dar ganėtinai letalus virusas“. Pasak dar vieno tyrimo autoriaus, medicinos profesoriaus Erano Bendavido, JAV gali būti užkrėsta nuo 2,49 iki 4,16 % visų gyventojų.

Kai kam Stanfordo tyrėjų išvados pasirodė pakankamos, kad būtų galima daryti prielaidą, jog amerikiečiams nedaug trūksta iki grupinio imuniteto susidarymo. Tačiau patys mokslininkai tokią nuomonę paskubėjo paneigti. Santa Clara apskrityje grupinis imunitetas dar nesusidarė, kuris būtina, kad būtų galima grįžti prie normalaus gyvenimo, sakė Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas. „Didžiosios dalies gyventojų koronavirusas dar nepaveikė – grupinis imunitetas dar nesusidarė“, – tvirtina Bendavidas..

Pasak Stanfordo mokslininkų, tai yra pirmasis stambus tokio tipo tyrimas JAV. Jo išankstinės publikacijos kolegos dar nerecenzavo (beje, ganėtinai kritišką recenziją neseniai savo bloge Medium platformoje pateikė Balaji S. Srinivasan, rizikos kapitalo investuotojas, buvęs Coinbase techninis direktorius ir investicinės kompanijos Andreessen Horowitz partneris).

Mokslininkai išanalizavo 3330 žmonių kraujo mėginius, ieškodami koronaviruso antikūnų laisvai parduodamu Premier Biotech testu. Tyrėjai ieškojo IgM ir IgG antikūnų, rodančių, kad žmogus užsikrėtęs arba jau persirgęs COVID-19. Tepinėliai iš nosies padėjo nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs dabar, ar jo organizme yra virusas.

Iš 3330 kraujo mėginių 50 buvo teigiami, tai yra, viruso paplitimo koeficientas – 1,5 %. Tyrėjai patikslino rezultatus, atsižvelgdami į eksperimento dalyvių lytį ir rasę bei testo tikslumą. Pasak Bendavido, jų turimi testai, nėra visiškai tikslūs – jie neužfiskuoja nuo 10 iki 30 % turinčių antikūnų žmonių. „Šis testas nepakankamai geras, ad jais remiantis būtų galima priimti tiek individualius, tiek ir klinikinius sprendimus. Tačiau vertindami viruso paplitimą, į šį jų netikslumą galime atsižvelgti“, – sako Bendavidas.

Kad įvertinimas būtų dar geresnis, jo nuomone, reikėtų tokius tyrimus atlikti visoje šalyje. Tai „labai svarbus žingsnis, kuriant epidemiologinius modelius, kuriais remiantis, būtų galima kurti kažkokią bendrą politiką“, pavyzdžiui, sušvelninti ar sugriežtinti karantiną. „Absoliučiai būtina tokius tyrimus atlikti visoje šalyje, – Bendavidui antrina profesorius Bhattacharya. – Virusas tikrai labiau paplitęs vienuose regionuose, nei kituose. Mokslininkai tikri, kad Kalifornijos savanorių tyrimo negalima pavadinti reprezentatyviu.

Panašus tyrimas – Pagrindinės beisbolo lygos žaidėjų antikūnų – pradėtas Los Angele. Jame, katru su Stanfordo mokslininkais darbuojasi ir jų kolegos iš Pietų Kalifornijos universiteto. Yra ir kitų projektų. Nacionalinis JAV sveikatoas apsaugos institutas atlieka 10 tūkstančių savanoruų testavimą. O Kalifornijos universitetas Berkeleyje ruošiasi patikrinti 5 tūkstančius sveikų savanorių, ar jie turi koronaviruso antikūnų.

Stanfordo mokslininkų tyrimas patvirtina plačiai paplitusią nuomonę, kad iš tiesų koronavirusu užsikrėtusių yra kur kas daugiau, nei rodo oficiali statistika, sako Kalifornijos universiteto Berkeleyje epidemiologijos profesorius Arthuras Reingoldas. Beje, tai nereiškia, kad karantinas artimiausiu metu bus atšauktas.

„Imunino paso”, patvirtinančio, kad persirgote, jūsų kraujyje yra antikūnų ir dabar galite eiti į darbą, koncepcija turi porą apribojimų. Visų pirma, nežinome, ar antikūnai apsaugo žmogų, o jei taip – kiek laiko. Antra, jie vis viena susidaro tik labai mažai žmomnių daliai“, – apibendrina profesorius.

Kiek mažai? Atsakymo į šį klausimą ieško visas pasaulis. Pavyzdžiui, antikūnai rasti vos 10 % patikrintų italų kraujyje. Tai reiškia, kad iki grupinio imuniteto dar toli, o „imuniteto paso“ koncepcijos kol kas įgyvendinti negalima. „Kad susidarytų grupinis imunitetas, reikia, kad antikūnų turėtų apie 80 % gyventojų, tad, tikslas dar toli“, – Italijos nacionalinio sveikatos apsaugos instituto vadovo Silvio Brusaferro žodžius pateikia The Times.

Kai kurie kinų atliekami tyrimai liudija tą patį. Remiantis Kinijos mokslininkų darbu (išankstinė publikacija), maždaug trečdaliui iš 175 tyrimo dalyvių šių baltymų aptikta nepakankamai (o kai kas iš viso jų neturėjo). Tai rodo šių žmonių didesnę pakartotinio užsikrėtimo riziką.

Dabar, kaip praneša Bloomberg, Kinija, kaltinama neišsamiu informavimu apie COVID-19 situaciją šalyje) pradeda masinį žmonių serologinį tyrimą, kad būtų nustatyta, kokia jų dalis turi antikūnų.

Dar sausį, duodamas interviu valstybinei informacijos agentūrai, Pekino vieningojo sveikatos koledžo dekanas Chen Wang šį tyrimą pavadino „kone pagrindine ir svarbiausia užduotimi“, nes būtent jis padės valdžiai suprasti, ar naujasis koronavirusas išnyks (kaip SARS prieš 17 metų) ar liks su žmogumi kaip gripas. Jis taip pat padės suprasti, ar SARS-CoV-2 gali „užsilikti“ вžmogaus organizme kaip hepatitas B (žmonėms su silpnesniu imunitetu). Ši tendencija „užsilaikyti“ gali būti priežastimi to, ką Korėjos medikai pavadino 51 pasveikusio paciento koronaviruso „reaktyvacija“.

Nepaisant visos skubos, serologinis tyrimas turi būti atliekamas teisingai – ypač šalyje, kur populiacija tokia didelė. Kad toks tyrimas būtų tikslus, svarbiausia įsitikinti, kad dalyvių imtis maksimaliai reprezentatyvi, atspindinti visus šalies gyventojus, mano PSO epidemiologas Jeffery'is Gilbertas. Jo nuomone, visą Kinijos vaizdą susidaryti itin sunku, nes tenka dirbti su „rinkiniu provincijų, kurių dydis prilygsta kuriai nors Europos šaliai, su skirtingu gyventojų tankumu“.

Dar viena problema – antikūnų testų tikslumas. „Jis privalo būti itin specifiškas ir jautrus, tai yra, nustatyti tik SARS-CoV-2, nereaguoti į kitų koronavirusų infekcijų antikūnus“, – tvirtina Davidas Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos epidemiologas. Vidutinio žmogaus kraujyje galima aptikti tai pačiai šeimai kaip ir SARS-CoV-2 priklausančių koronavirusų, sukeliančių peršalimą, antikūnų. Apie gana platų koronavirusų paplitimą byloja faktas, kad specifiniai antikūnai nustatyti 80 % žmonių.

Būtent dėl antikūnų diferencijavimo sunkumo Pietų Korėja nepradeda savo serologinio tyrimo. Šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė Bloomberg, kad jo nevykdys tol, kol mokslininkai nepatikrins konkrečių testų specifiškumo.

Be tikslaus užsikrėtusiųjų skaičiaus, serologinis tyrimas patikslins COVID-19 pasiskirstymą skirtingose amžiaus grupėse ir kaip pažeidžiami yra žmonės, sergantys lėtinaisi susirgimais, rašo agentūra.

republic.ru