Netikėta koronaviruso pandemijos ir karantino nauda: mažiau sirgsime gripu?

Vyriausybės ragina žmones naudoti ir asmenines apsaugos priemones – dažnai plauti, dezinfekuoti rankas, dėvėti apsaugines kaukes.

Ir panašu, kad COVID-19 nėra vienintelė liga, kurią paveiks tokios priemonės. Japonijos mokslininkų renkami duomenys rodo, kad veikiausiai jos turės įtakos ir sezoninio gripo plitimui – mažų mažiausiai šiais metais galima tikėtis, kad sergamumas gripu bus mažesnis.

Bet kiek tokie duomenys įtikinami? Ir dėl kokios priežasties taip gali būti? Įžvalgų gali pateikti dabar turimos žinios apie tam tikrus gripo pernašos aspektus.

Higienos įpročiai

Pandemija visuomenės sveikatos institucijas ir sveikatos apsaugos ministerijas paskatino akcentuoti rankų plovimo, paviršių dezinfekcijos, atstumo tarp žmonių laikymosi svarbą. Kai tokių rekomendacijų laikomasi tinkamai, jos gali riboti ne tik COVID-19, bet ir daugelio kitų užkrečiamųjų kvėpavimo takų ligų plitimą, įskaitant gripą.

Gripas, kaip ir COVID-19, plinta per lašelius, kuriuos iškosėja, iščiaudi ar iškvepia virusu užsikrėtęs žmogus. Po kurio laiko viruso dalelės patenka ant įvairių paviršių ir ant mūsų rankų.

Rankų plovimas šiltu su vandeniu ir muilu labai efektyviai pašalina šiuos lašelius ir jų turinį, sunaikina virusus. Dezinfekavimas veikia inaktyvuodamas viruso daleles, nusėdusias ant rankų ar paviršiaus.

Iki pandemijos pradžios netrūko mokslininkų reiškiamo susirūpinimo dėl nepakankamos rankų higienos, tačiau tada jų rekomendacijų niekas per daug nepaisė. Štai ankstesnis visoje Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad po pasinaudojimo viešaisiais tualetais rankas plauna vos 32 proc. vyrų ir 64 proc. moterų.

Naujesnė apklausa, atlikta 2020 metų kovą, parodė, kad pastaruoju metu rankas labiau reguliariai plauna net 83 proc. apklaustųjų.

Žinoma, pagal apklausos duomenis sunku pasakyti, ar žmonės rankas plauna laikydamiesi medikų rekomendacijų – su muilu apdorojant ne tik labiausiai įprastas vietas, bet ir visus rankų paviršius, įskaitant tarpupirščius, kas užtrunka apie 20–30 sekundžių, be to, sunku įvertinti šio skaičiaus reprezentatyvumą visai Jungtinei Karalystei, jau nekalbant apie pasaulinę populiaciją, tačiau tai suteikia vilties, kad žmonės asmeninę higieną pradėjo vertinti šiek tiek kitaip, o tai gali paveikti ir užsikrėtimo gripu riziką.

Uždarytos mokyklos

Tam tikros žmonių grupės su užkrečiamosiomis ligomis susiduria dažniau nei kitos. Kartais taip nutinka dėl nežinomų priežasčių, kartais – dėl asmeninių veiksnių (pvz., lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos), kurie didina jautrumą ligas sukeliantiems mikrobams.

Kai kalbama apie gripą, mokslininkai yra identifikavę, kad moksleiviai yra šiai ligai jautresnis pogrupis: kiekvieno sezoninio ligos protrūkio metu moksleiviai sudaro neproporcingai didelę užsikrėtusiųjų dalį. Iš dalies taip yra dėl to, kad mokyklose yra gausybė įvairių sąveikų tarp žmonių ir daugybė galimybių virusą pernešti, iš dalies dėl to, kad vaikų imuninis atsakas dar nėra visiškai susiformavęs.

O kadangi šios pandemijos metu mokyklos daugelyje pasaulio valstybių yra uždarytos siekiant sulėtinti COVID-19 plitimą, daugelis vaikų tūno namie. Labai tikėtina, kad tai sumažins ir tikimybę, kad jie užsikrės gripu.

Atstumai tarp žmonių

Dar vienas labai svarbus veiksnys, lemiantis gripo viruso pernašos tikimybę, yra aplinkinių žmonių atstumas iki užsikrėtusiojo žmogaus. Vienas tyrimas parodė, kad sergantysis viruso daleles aplink save gali paskleisti 1,8 metro atstumu – kosėjant, čiaudint ar tiesiog kalbant.

Po to, kai įvairiose pasaulio valstybėse pradėjo dideliu greičiu plisti COVID-19, sveikatos apsaugos institucijų atstovai paragino laikytis atstumo tarp žmonių, pradėti taikyti masinių renginių ribojimai, apribotos žmonių galimybės keliauti, o visos įstaigos, galinčios leisti savo darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, tą ir padarė. Taip pat žmonės buvo instruktuojami išėjus iš namų stengtis prie kitų žmonių nesiartinti per mažesnį nei 2 metrų atstumą.

Tokios gairės gali padėti sumažinti ligos pernašos tikimybę – ir, pagal mūsų turimas žinias apie gripą bei lašelių su viruso dalelėmis judėjimo ypatumus, tai paveiks ne tik COVID-19, bet ir gripo plitimą.

O ką sako skaičiai?

Aukščiau pateiktos išvados atrodo paprastos ir logiškos. Bet jos nieko nepasako, kokio stipraus sergamumo gripu sumažėjimo galime tikėtis.

Suskaičiuoti sergančiuosius nėra taip paprasta: viena vertus, gripo simptomus gana nesudėtinga sumaišyti su daugelio kitų užkrečiamųjų kvėpavimo takų ligų simptomų. Kita vertus, oficialioji statistika suskaičiuoja tik tuos pacientus, kurie, susirgę kažkokia kvėpavimo takų infekcija, panašia į gripą, dėl savo būklės kreipiasi į medikus.

Bet antrą šių metų vasario savaitę Japonijos medikai užregistravo net 60 proc. mažiau gripo atvejų nei per tą pačią savaitę 2019 metais.

Anglijos Visuomenės sveikatos institucijos ir Europos Ligų kontrolės ir prevencijos centras taip pat praneša apie sumažėjusį gripo atvejų skaičių per tą patį periodą, lyginant su ankstesniais metais.

Visgi šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai: gali būti, kad dėl padidintų sveikatos apsaugos įstaigų krūvio ir ypatingų darbo sąlygų iš tiesų pasikeitė ne tiek užsikrėtimo gripu kiekis, kiek gripo atvejų registravimas. Be to, statistiką gali iškreipti ir tai, kad žmonės, galimai užsikrėtę gripu, nenori kreiptis į ligonines ir gydytojus dėl baimės, kad gydymo įstaigos yra padidintos rizikos užsikrėsti COVID-19 zonos.

Šiuo metu dar anksti pasakyti, ar šis numanomas užsikrėtimų gripu sumažėjimas pavirs ir mažesniu komplikacijų bei mirčių nuo gripo skaičiumi. Bet šios žinios yra labai reikalingos – komplikuoti gripo gydymo atvejai reikalauja daug medikų dėmesio, kurio šiuo metu reikia ir COVID-19 sergantiems pacientams.

Logiška manyti, kad naujai atrasti mūsų įpročiai dažniau plautis rankas ir laikytis atstumo tarp asmenų paveiks ne tik COVID-19, bet ir gripo plitimą, tačiau nereikia pamiršti, kad tokie griežti ir neįprasti ribojimai yra laikini, o gripo viruso elgesys yra sunkiai prognozuojamas. Tad vis dar geriausia, ką mes galime padaryti – tai laikytis rekomendacijų, kurias pateikia sveikatos apsaugos specialistai, ir nepridaryti jiems daugiau darbo, nei reikia.