Plaučių uždegimas - tik pirmas smūgis? Aiškėja, kad COVID-19 sukelia encefalitą

Anot sciencealert.com, daugeliu atveju COVID-19 yra kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, raumenų skausmais, nuovargiu, gerklės skausmu, kosuliu ir, rimtesniais atvejais, dusuliu bei kvėpavimo sutrikimu.

Tačiau jau dabar žinoma, kad koronavirusas taip pat gali paveikti ląsteles ne tik kvėpavimo takuose, bet ir sukelti nemažai skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų (viduriavimas ir pykinimas), pakenkti širdies veiklai bei sukelti kraujo krešėjimo sutrikimų. Rodos, kad tenka į šį sąrašą įtraukti ir neurologinių simptomų.

Keli neseniai atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad užsikrėtusiems koronavirusu žmonėms gali pasireikšti ir neurologinių simptomų. Gauta keletas pranešimų, jog žmonėms pasireiškia Gijeno-Bare sindromas – neurologinis sutrikimas, kuomet imuninė sistema reaguoja į infekciją ir galiausiai klaidingai ima naikinti nervų ląsteles. Dėl to susilpnėja raumenys ir galiausiai įvyksta paralyžius. Kitais atvejais užsikrėtusiems koronavirusu jauniems ir sveikiems žmonėms išsivystė rimtas encefalitas (smegenų uždegimas ir tinimas) arba įvyko insultas.

Didesnio masto tyrimai Kinijoje ir Prancūzijoje atskleidė neurologinių simptomų pasireiškimo dažnumą. Mokslininkai konstatavo, kad jie pasireiškė 36 proc. atvejų.

Dažniausiai tokie simptomai buvo lengvi. Pavyzdžiui, žmonėms skaudėjo galvą arba svaigo galva. Ir tokią reakciją sukėlė aktyvus imuninės sistemos atsakas. Kiti specifiškesni ir rimtesni simptomai – skonio ir kvapo praradimas, raumenų silpnumas, insultas, priepuoliai ir haliucinacijos.

Tokie simptomai dažniausiai pasireiškia rimtais atvejais. Skaičiuojama, kad nuo 46 iki 84 proc. rimtų atvejų koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms pasireiškė neurologinių simptomų. Taip pat fiksuoti ir sąmoningumo pakitimai, tokie kaip dezorientacija, neatidumas ir judėjimo sutrikimai. Kurie, itin rimtais atvejais, išlikdavo dar kurį laiką ir pasveikus.

Kraujo-smegenų barjeras

Koronavirusas gali sukelti neurologinių sutrikimų tiesiogiai užkrėsdamas smegenis arba dėl smarkaus imuninės sistemos aktyvavimo.

Naujausių tyrimų metu buvo nustatyta, kad naujasis koronavirusas buvo aptiktas mirusių žmonių smegenyse. Taip pat manoma, kad nosyje esančių uoslės neuronų užkrėtimas leidžia virusui plisti nuo kvėpavimo takų į smegenis.

Smegenų ląstelės išskiria ACE2 baltymą ant savo paviršiaus. ACE2 yra baltymas, dalyvaujantis kraujospūdžio reguliavimo procese. Šiuo receptoriumi virusas naudojasi, kad patektų ir užkrėstų ląsteles. ACE2 taip pat yra aptinkamas ant endotelio ląstelių, kuriomis yra padengtos kraujagyslės. Užkrėtęs endotelio ląsteles, virusas gali per kvėpavimo takus ir vėliau kraujotaką kirsti kraujo-smegenų barjerą ir patekti į smegenis. O čia patekęs virusas gali daugintis ir sukelti neurologinių sutrikimų.

Koronavirusas taip pat sukelia labai rimtą imuninės sistemos atsaką, kuris taip pat gali tiesiogiai sukelti neurologinių sutrikimų Gijeno-Bare sindromo forma.

Tačiau smegenų uždegimas taip pat gali netiesiogiai sukelti neurologinių pažeidimų, pavyzdžiui, dėl smegenų tinimo. Be to, jis siejamas – nors ir nebūtinai sukelia – su neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, Alzhaimerio ar Parkinsono liga.

Ne unikalus, bet vis tiek keliantis nerimą

Naujasis koronavirusas nėra unikalus tuo, kad yra kvėpavimo takus pažeidžiantis virusas, galintis taip pat užkrėsti ir smegenis. Gripo, tymų ir respiraciniai sincitiniai virusai gali pažeisti smegenis arba centrinę nervų sistemą bei sukelti neurologinių ligų.

Kiti koronavirusai, kaip nustatyta, taip pat gali užkrėsti smegenis ir sukelti neurologinių sutrikimų. Pavyzdžiui, giminingas sezoninis koronavirusas HCoV-OC43 gali sukelti labai lengvų kvėpavimo takų simptomų, tačiau taip pat žmonėms gali sukelti encefalitą. Lygiai taip pat MERS virusas ir 2003 metais plitęs SARS virusas gali sukelti rimtų neurologinių sutrikimų.

Laimei, respiraciniai virusai retai patenka į smegenis. Tačiau visame pasaulyje naujuoju koronavirusu užsikrėtus milijonams žmonių, egzistuoja rimtų neurologinių ligų rizika, ypač sunkiais atvejais.

Todėl labai svarbu žinoti apie neurologinių simptomų pasireiškimą koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms ligos metu, taip pat ilgalaikių pasekmių galimybę.