Chemijos mokslų daktaras apie ozono pritaikymą kovai su virusais: 6 mitai ir faktai

Kaip pastebi patentuotus ozonavimo sprendimus siūlančios kompanijos „AirPLUS1 Lituanica“ vadovas Vaidotas Girdvainis, ozonuoti patalpas išmaniomis lietuvių sukurtomis technologijomis pageidauja ir privatūs asmenys, ir gamybinių ar viešųjų patalpų valdytojai, kuriems rūpi tiek higieniška aplinka, tiek darbuotojų ir lankytojų saugumas.

Geriausi ozono generatoriai už tokias kainas, kokių Lietuvoje nebūna - galingumas net 24 gr/h, pigiau nei 50€, naikina visus virusus, bakterijas, formaldehidą, blogą kvapą patalpose ir net dezinfekuoja vandenį

„Ne mažiau svarbi mūsų kasdienio darbo dalis – aiškinti apie ozono poveikį ir komentuoti įvairiausius su ozonavimu susijusius mitus. Vieni jų pervertina ozono poveikį, suteikdami nebūtų savybių, kiti, atvirkščiai, neįvertina šios cheminės medžiagos potencialaus pavojaus ir saugaus naudojimo svarbos,“ – sako V. Girdvainis ir dalijasi dažniausiai girdimais mitais ir faktais apie ozoną.

1. Ozonas neveikia koronaviruso

Netiesa: apvalką turintys virusai – tokie kaip SARS-CoV-2, SARS ar Herpes Simplex, yra jautrūs ozonui. „Kalbant paprastai, veikimo mechanizmas yra toks: mažesnė ozono koncentracija prasiskverbia pro viruso apvalkalą ir pažeidžia DNR genetinę informaciją, o didesnė – suardo apvalkalą chemiškai ir sunaikina DNR,“ – aiškina chemijos mokslų daktaras Arvydas Stončius.

2. Ozonas yra bekvapė medžiaga – todėl jo neužuosite

Netiesa: ozonas turi charakteringą kvapą, kurį galime greitai užuosti, o per didelės, nekontroliuojamos koncentracijos turi stiprų dirginantį poveikį, į kurį žmogaus organizmas reaguoja kosuliu, akių perštėjimu (panašiai kaip nuo ašarinių dujų), todėl norime kuo greičiau išeiti iš tokios aplinkos. Tinkamai ozonuotos, higienos normas atitinkančios patalpos daugeliui patinka – primena gaivos, oro po lietaus kvapą, asocijuojasi su švara.

3. Ozonas yra absoliučiai saugus ir nepavojingas naudoti

NE, jei naudojate neaiškios kilmės, nežinia kokiomis apimtimis į patalpą ozoną tiekiantį aparatą ir nesilaikote griežtų saugumo instrukcijų.

TAIP, jei kartu su ozono gamybos prietaisais įrengiama rimta jo koncentracijas patalpoje matuojanti ir reguliuojanti technologija, o ozonavimo sesijų metu (paprastai naktimis) patalpose nėra žmonių.

„Kaip ir bet kuri kita stiprų poveikį mikroorganizmams, virusams ir organiniams junginiams turinti cheminė medžiaga, ozonas turi būti naudojamas saugiai, paisant maksimalaus atsargumo instrukcijų. Kaip plikomis rankomis nevalote paviršių chloru, taip valydami patalpos orą ir paviršius ozonu, naudojate išmaniąsias sistemas, kurios seka ir reguliuoja ozono koncentracijas,“ – aiškina „AirPLUS1 Lituanica“ komercijos vadovas Kastytis Trota.

Ozonas reaguoja su organiniais ir neorganiniais junginiais, naikindamas kvapus ir deaktyvuodamas bakterijas bei virusus. Bet lygiai taip pat per didelė, higienos normų neatitinkanti momentinė jo koncentracija gali būti žalinga žmogui ar gyvūnams. Todėl svarbu, kad darbinėje aplinkoje teikiamos ozonavimo paslaugos atitiktų HN23:2011, o gyvenamose ir visuomeninėse patalpose – HN35:2007 normatyvus, ir būtų vykdomas griežtas ozono koncentracijos stebėjimas. O ten, kur reikalingas stiprus papildomas patogenų neutralizavimas, jis būtų atliekamas naktimis arba valandomis, kai patalpose nėra žmonių. Po tokio patalpos ozonavimo, sugrįžti į ją rekomenduojama ne anksčiau kaip po pusvalandžio, patalpą gerai išvėdinus.

4. Ozonas yra labai nesaugus naudoti patalpose

Netiesa: šiuolaikiniai išmanūs ozono generavimo sprendimai – tai ne šiaip ozoną gaminantys aparatai, bet intelektuali oro valymo sistema, maksimaliai užtikrinanti visus šiuolaikinius saugos  ir ekologinius normatyvus. O tai reiškia, kad ne jūs savo nuožiūra reguliuojate į patalpą paduodamo ozono laiką bei kiekius, bet profesionaliai sureguliuota ir nuolat prižiūrima sistema su labai jautriais jutikliais.

Ozono jutiklio duomenys apie jo koncentraciją patalpoje realiu laiku yra perduodami į ozono generatorių, kuris, pasiekus nurodytas reikšmes, išsijungia. Jutiklio duomenys taip pat siunčiami į gamintojo serverį, juos gali stebėti ir patys patalpų šeimininkai savo kompiuteryje ar telefone.

Ozonavimo sistema veikia visiškai automatiškai, valdoma programuojamo procesoriaus – valdiklio ir normalaus darbo metu nereikalauja jokio naudotojo įsikišimo. Tokiu būdu sumažinama žmogiškų klaidų tikimybė.

5. Ozonas bakterijas ir virusus veikia taip pat kaip UV lempos

Turbūt didžiausias ozono privalumas prieš UV lempas – platus sklidimas patalpoje: lempų spinduliai veikia tik kelių metrų atstumu ir tik tiesiogiai, o skleidžiamas ozonas pasiekia tolimiausias patalpos kertes ir leisdamasis žemyn visu patalpos tūriu – mat yra sunkesnės už orą dujos – nusėda ir akimirksniu veikia tiek patalpos orą, tiek ant visų paviršių esančius teršalus bei patogenus. Ozonas, priešingai nei UV lempos, naikina kvapus, eliminuoja sporas ir virusus; ozono paveiktos bakterijos neatsistato, jo poveikiui neturi įtakos dulkėtumas.  

6. Ozoną naudoja tik specializuota pramonė ir medicinos įstaigos

Toli gražu: ozonavimo sistemos jau ne vieną dešimtmetį yra populiari oro ir vandens valymo, nepageidaujamų kvapų naikinimo priemonė ne tik pramonėje, sanitarinėse patalpose, vandentvarkoje, bet ir tokiuose administraciniuose bei komerciniuose objektuose kaip degalinės, parduotuvės, prekybos centrai, bazės, sandėliai, viešbučiai ar oro uostai. Pastaruoju metu ozonatoriai populiarėja slaugos įstaigose, bendrosiose poliklinikų patalpose, maitinimo įstaigose, kur ne tik mažina kvapus, bet ir valo ventiliacines sistemas.

Vienas garsiausių pavyzdžių – Dubajaus oro uostas, kurio visa ventiliacijos ir kondicionavimo sistema yra pastoviai ozonuojama, patalpose esant darbuotojams ir lankytojams: apdorojant ventiliacijos orą ozonu, iš tiekiamo oro šalinami teršalai – bakterijos, virusai (taip pat ir koronavirusas), rūkalų dūmai, reaktyvinių degalų ir išmetamųjų dujų pėdsakai ore, taip pat statybinių medžiagų cheminiai garai, pavyzdžiui, iš dažų, kilimų, valymo chemikalų.

Viena ekologiškiausių priemonių

Na ir, žinoma, verta prisiminti, kad ozonas neeikvoja gamtos resursų, jam nereikalingos jokios iškasenos: medžiaga gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – oro deguonies, ir vėliau vėl virsta deguonimi.

„Šiuo požiūriu ozoną galima palyginti su elektromobiliais – tai tarsi aplinkos valymo priemonių elektrochemikalas. Vienas ekologiškiausių metodų, paliekantis mažiausią pėdsaką gamtoje. Jau nekalbant apie tai, kad ozono naudojimas nereikalauja kenksmingų medžiagų transportavimo, sandėliavimo ir nesukelia su tuo susijusių pavojų – išsipylimo, apsipylimo.

Pridėkime dar tai, kad mikroorganizmai negali išvystyti atsparumo ozonui – kaip, pavyzdžiui, cheminėms dezinfekcijos priemonėms, antibiotikams – ir turime visą pluoštą priežasčių, didinančių žmonijos susidomėjimą ozonavimo potencialu,“ – reziumuoja dr. A. Stončius.