Aptiko geriausią vaistą nuo pagirių: aiškėja, kas iš tikro kaltas dėl blogos savijautos

Šmaikštaujama, kad viena iš pagrindinių mokslo užduočių – rasti geriausią vaistą nuo pagirių, už kurį neabejotinai padėkotų visa žmonija, skelbia „The Independent“. Po daugybės metų nesėkmingų bandymų, panašu, mokslininkų komandai iš Vokietijos pavyko už šio bei to užsikabinti.

Johanneso Gutenbergo universiteto molekulinės fiziologijos instituto mokslininkai teigia išsiaiškinę, kad ne angliški pusryčiai, kuriuos sudaro įvairus keptas maistas, geriausiai palengvina pagirių simptomus, o „augaliniai ekstraktai“.

Tyrimo, kurio išvados skelbiamos specializuotame leidinyje „British Medical Journal“, autoriai taip pat teigia, kad dabartinės teorijos apie pagirias, pavyzdžiui, su alkoholio vartojimu siejama dehidratacija ir elektrolitų praradimas, gali būti klaidingos.

Komanda susirado 214 sveikų 18–65 metų alkoholį vartojančių asmenų, padalino juos į tris grupes, davė išgerti. Vienai grupei liepė papildomai vartoti ir „vandenyje tirpių augalinių ekstraktų“ su vitaminais ir mineralais. Antrai grupei – tik mineralų ir vitaminų, o trečia grupė gavo placebo.

Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad augalų ekstraktai pastebimai pagerino alkoholį vartojusių asmenų savijautą kitą dieną.

Kalbat apie augalų ekstraktus, mokslininkai pasitelkė acerolos (Barbadoso vyšnios), opuncijos, ženšenio, žilvičio ir imbiero ekstraktus. Iš vitaminų ir mineralų buvo pasirinktas magnis, kalis, soda, cinkas, vitaminas B2, B1 ir folio rūgštis.

Tyrimo metu buvo fiksuota, kiek ir kokių alkoholinių gėrimų suvartojo savanoriai bei kiek kartų šlapinosi nuo 17 iki 21 valandos. Prieš minėtąjį keturių valandų laikotarpį ir po jo buvo paimti kraujo ir šlapimo mėginiai, pamatuotas kraujospūdis. Po visko savanoriai išsiųsti namo blaivytis.

Po dvylikos valandų vėl paimti kraujo ir šlapimo mėginiai, dalyviams teko atsakyti į klausimus apie pagirių simptomus, kurių intensyvumą reikėjo vertinti skalėje nuo 0 iki 10.

Iš esmės visose trijose grupėje suvartotas toks pat kiekis alkoholio – po maždaug 0,62 ml per minutę.

Visų duomenų analizė atskleidė, kad dalyvių patirti pagirių simptomai skyrėsi. Palyginus su placebo grupe, paaiškėjo, kad tie, kurie papildomai gavo augalinių ekstraktų, mineralų, vitaminų ir antioksidantų kitą dieną jautėsi geriau.

Vidutiniškai jų galvos skausmas buvo 34 proc. silpnesnis, pykinimas 42 proc. menkesnis, apatijos jausmas 27 proc. mažesnis, silpnumas – 41 proc. mažesnis. Kalbant apie kitus pagirių simptomus, didesnių skirtumų neužfiksuota.

Visuose penkiuose augalų ekstraktuose esantys polifenoliai ir flavanoidai anksčiau atliktuose tyrimuose jau buvo siejami su teigiama įtaka neutralizuojant fiziologinį alkoholio poveikį. Kodėl, vis dar lieka neaišku.

„Tai, ką pavyko išsiaiškinti, neabejotinai reikalauja atlikti daugiau tyrimų“, – pažymi optimistiškai nusiteikę tyrimo autoriai.

Tie, kurie vartojo vitaminus ir mineralus (be augalų ekstraktų), esminio pagirių simptomų palengvėjimo nepajuto, o tai reiškia, kad galimai būtent ekstraktai atsakingi už pastebėtus skirtumus.

Be to, tai, jog vitaminai ir mineralinės medžiagos neturėjo jokios įtakos žmogaus savijautai dieną po išgertuvių, leidžia daryti išvadą, kad „alkoholis gali neturėti nieko bendro su elektrolitų ir mineralų pusiausvyra, nors ilgą laiką matyta priešingai“, teigia tyrimo autoriai. Analizė atskleidė, kad vandens kiekis organizme nėra labai smarkiai susijęs su suvartotu alkoholio kiekiu.

„Mūsų gauti rezultatai leidžia teigti, kad alkoholio sukeltas skysčių šalinimas iš organizmo nebūtinai sukelia smarkų dehidratavimo procesą. Panašu, kad pagirių simptomai – alkoholio vartojimo ir jo metabolitų rezultatas“, – konstatuoja ekspertai.