Nuo ko dažniausiai miršta žmonės Lietuvoje? Tai ne avarijos ir tikrai ne savaiminė senatvė

„Kaip rodo medikų kaupiami duomenys, pastaroji pandemija labiausiai pažeidė asmenis, pasižyminčius silpna imunine sistema – sergančius lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus. Todėl visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo priemonės svarbios visose amžiaus grupėse kovojant su panašiais iššūkiais dabar ir ateityje“, – aiškina gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Algimantas Kirkutis. Jis pabrėžia, kad dauguma pacientų, net ir jausdami simptomus dėl netinkamo gyvenimo būdo, renkasi tyliai kentėti arba juos slopinti vaistais.

Visuomenės sveikatos specialistai siūlo pradėti analizuoti, kas sukelia širdies ir kitų organų lėtines ligas ir kaip šalinti šių susirgimų priežastis bei didinti organizmo atsparumą išoriniam ligos sukėlėjų poveikiui. Tiek lėtinės neinfekcinės, tokios kaip aterosklerozė, II tipo diabetas, vėžys  ir kt., tiek ūminės infekcinės ligos, pavyzdžiui, COVID-19 koronaviruso infekcija, tiesiogiai priklauso nuo žmonių turimo natūralaus imuniteto.

Rekomenduojami sveikos gyvensenos įpročiai

Natūralūs gydymo metodai skatina pacientus keisti gyvenseną ir atsisakyti ligas sukėlusių priežasčių. Jie padeda sustiprinti imunitetą bei paskatina savaiminio sveikimo procesą. Tuo tarpu nepagrįstas besaikis vaistų vartojimas slopina ligų simptomus ir gali apsunkinti ligos diagnostiką ir gydymą. Pasaulio sveikatos organizacijos ir 2019 m. ES duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo galima išvengti daugiau nei 8500 mirčių imantis veiksmingų prevencijos priemonių ir dar 5000, jeigu būtų laiku pritaikytas tinkamas gydymas.

Išsamūs patarimai, kaip palaikyti gerą organizmo būklę pateikiami profesoriaus A. Kirkučio šviežiai išleistoje knygoje „Kaip išsigydyti širdies ir kitas lėtines ligas be vaistų?“. Leidinys parengtas kartu su Hansu Diehlu, JAV klinikinės profilaktinės medicinos profesoriumi, sukūrusiu JAV ypač populiarią sveikatos gerinimo programą. Knygos autoriai vieningai tvirtina, kad būtina atsigręžti į širdies ir kitų lėtinių ligų priežastis, edukuoti visuomenę ir keisti jos gyvenimo būdą.

Gydytojai ragina išbandyti tris pagrindinius gyvenimo būdo elgsenos pokyčius. Pirmasis – sveika mityba. Pagrindinis sveikos ir subalansuotos mitybos principas yra tas, kad žmogaus organizmas turi gauti optimalų kiekį visų pagrindinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir mikroelementų) per parą. Taip pat reikėtų saikingai vartoti pridėtinio cukraus turinčius gaminius bei gyvūninės kilmės produktus.

Antrasis rekomenduojamas įprotis – pakankamas fizinis aktyvumas. Norint tapti fiziškai aktyviu, nebūtina pradėti profesionaliai sportuoti, užtenka ir reguliarios mankštos, pasivaikščiojimo, lengvo kroso, namų ruošos darbų. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą lėtinėmis ligomis.

Kitas ypač svarbus aspektas – psichoemocinė pusiausvyra. Neigiamos emocijos, patiriamas stresas, nesubalansuotas darbo-poilsio režimas neišvengiamai atsiliepia žmogaus organizmui. Todėl pravartu ieškoti būdų, kaip atsipalaiduoti, nutolti nuo intensyvaus gyvenimo ritmo. Laikantis specialistų rekomendacijų, tikėtina, kad per keletą metų sumažės kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis ir svoris.