Rūkant didžiausią pavojų žmogaus organizmui sukelia ne nikotinas: tai tik viena medalio pusė

„Geriausias sprendimas sveikatai – mesti rūkyti. Bandykite vieną, antrą, trečią ir ketvirtą kartą. Imkitės skirtingų metodų, konsultuokitės su specialistais, išmėginkite įvairias priemones. O jeigu niekas negelbsti, galima ir net būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti rūkymo žalą“, – pabrėžia gydytojas J. Urbutis.

– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūkančiųjų skaičius pasaulyje viršija 1 milijardą. Kodėl žmonės rūko?

– Pasaulyje gausu studijų, kurios rūkančiuosius suskirsto pagal tam tikrus požymius, tačiau aš pasakysiu paprastai, remdamasis darbo patirtimi – dažniausiai sutinkamos dvi rūkalių grupės. Vienus pavadinčiau užkietėjusiais rūkaliais, kurie jaučia stiprią priklausomybę, tad nepatraukus dūmo juos apima nerimas, pasireiškia kiti abstinencijos simptomai.

Antroji grupė – asmenys, kurie tabako produktus vartoja tik tam tikromis socialinėmis aplinkybėmis ir progomis, pavyzdžiui, rūko tik per vakarėlius ir pobūvius arba rūko tik darbo dienomis per pietų pertrauką. Jų priklausomybę vienareikšmiškai įvertinti yra sudėtinga, tačiau, mano nuomone, socialiniai rūkaliai taip pat balansuoja ties priklausomybės riba.

– Ar nikotino priklausomybė skiriasi nuo kitų priklausomybių?

– Kiekviena priklausomybė – nuo nikotino, alkoholio, narkotikų – yra vis kiek kitokia, skirtinga. Pavyzdžiui, alkoholio ar narkotikų priklausomybė turi ryškų poveikį žmogaus socialiniam gyvenimui: šeima, darbas, pomėgiai atsiduria nuošalyje, o svarbiausiu tikslu tampa dar vienas butelis ar dozė. Taip žmogus atsiskiria nuo visuomenės, nes rūpinasi tik savimi.

Kalbant apie tabako produktus, rūkalius dėl cigaretės gali atidėti darbus į šoną, bet nebus taip, kad jis kiauras dienas galvos tik apie rūkymą ir pamirš viską aplink. Taigi socialinis nikotino priklausomybės atspalvis yra kitoks negu kitų priklausomybių.

Be to, mano taip vadinamos „kritinės, signalinės būklės“, ligos, kurias sukelia rūkymas, didžiąja dalimi patenka ne į psichiatrijos sritį, o į kardiologijos, onkologijos, plaučių ligų specialistų dėmesio centrą.

– Kodėl?

– Rūkant didžiausią pavojų žmogaus organizmui sukelia ne nikotinas. Paprastai tariant, nikotinas tiesiog „pririša“ rūkantįjį prie cigarečių. O jau kita medalio pusė – pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis – gausybė kenksmingų medžiagų, kurios išsiskiria su dūmais. Dervos ir kiti cheminiai junginiai susiformuoja tabakui degant ir yra įkvepiami, taip patenka į organizmą ir veikia burną, trachėją, plaučius, širdies ir kraujagyslių sistemą.

Todėl rūkantieji dažniau suserga įvairiomis ligomis, pradedant burnos, gerklės, plaučių vėžiu ir baigiant lėtine obstrukcine plaučių liga. Dėl kenksmingų medžiagų poveikio progresuoja ir greičiau vystosi širdies bei kraujagyslių ligos, sutrinka kraujotaka, ištinka infarktai, insultai ir t. t.

– O koks tuomet yra nikotino poveikis?

– Kaip jau minėjau, prisidegus cigaretę išsiskiria dūmai – skirtingų medžiagų mišinys, kuriame yra nikotino. Nikotinas patenka į organizmą ir nukeliauja iki galvos smegenų, kuriose yra taip vadinamas malonumo centras. Kai nikotinas jame prisijungia prie tam tikrų receptorių, išsiskiria cheminė medžiaga, neuromediatorius – dopaminas. Išsiskyrus dopaminui, žmogus pajaučia malonumą, pasitenkinimą, net lengvą euforiją.

Tačiau ilgainiui organizmas įpranta prie rūkant išsiskiriančių cheminių medžiagų, patiriamas malonumas mažėja. Atvirkščiai, negaunant nikotino ima kamuoti nerimas, gali net išmušti prakaitas, pasireikšti kiti abstinencijos simptomai. Jeigu asmuo yra užkietėjęs rūkalius, per dieną surūkantis daugiau negu vieną cigarečių pakelį, tikėtina, kad simptomai jį kamuos stipriau, organizmas reikalaus palaikyti aukštą nikotino koncentraciją kraujyje.

Kita vertus, kaip jau minėjau, dalis žmonių rūkyti užsimano tik tam tikromis aplinkybėmis. Vadinasi, jiems labiau reikia ne nikotino, o paties ritualo. Taigi, viena vertus, rūkymas tiek fizinė, psichinė tiek ir psichoemocinė priklausomybė, antra vertus, šis įprotis turi aiškiai išreikštą socialinę, ritualinę dalį.

– Kokių patarimų duodate norintiems sumažinti arba išvengti rūkymo žalos?

– Kai tenka diskutuoti apie nikotino priklausomybę ir rūkymo žalos mažinimą, aš pirmiausia patariu: bandykite išvis mesti, atsisakykite rūkymo. Bandykite kartą, du, tris ar keturis. Išmėginkite pakaitinę nikotino terapiją, medikamentus, terapijos grupes, knygas ir net alternatyviąją mediciną, pavyzdžiui, akupunktūrą. Priemonių daug ir jos yra prieinamos.

Jei mesti rūkyti vis dėlto nepavyksta, tikrai vertėtų pasvarstyti rūkymo žalos mažinimo strategijas. Egzistuoja tabako gaminiai, kurie galimai sumažina rūkymo žalą. Žinoma, čia itin svarbu pabrėžti, kad alternatyvių produktų vartojimas nėra nerizikingas ir žala išlieka. Tačiau žvelgdamas į atliktus ir atliekamus mokslinius tyrimus aš tikiu, kad ji yra mažesnė nei rūkant įprastas cigaretes.

Be to, matau, kad ir gamintojai renkasi kitą kryptį – kuria technologijas, kurios leidžia gauti nikotino, sumažinant kitų kenksmingų medžiagų išsiskyrimą. Keletas tokių alternatyvų yra kaitinamasis tabakas, kramtomasis arba peroralinis tabakas, kuris ypač populiarus Švedijoje, tačiau draudžiamas kitose Europos Sąjungos šalyse.

Pavyzdžiui, anksčiau buvo nustatytas ryšys tarp peroralinio tabako vartojimo ir burnos vėžio atvejų. Tačiau supratus problemą, gamintojai ėmė keisti ir tikslingai tobulino gaminius. Galiausiai ilgamečiai sergamumo tyrimai ėmė rodyti, kad ligų rizika ir pasireiškimo dažniai sumažėjo.

– Švedija dažnai minima kaip sėkmingiausias pavyzdys kovojant su rūkymu. Ko galima pasimokyti iš jos patirties?

– Tiesa, Švedijoje jau ne vieną dešimtmetį mažėja rūkančiųjų skaičius. Dalis rūkančiųjų pereina prie peroralinio tabako, dalis meta, be to, vis mažiau žmonių pradeda rūkyti, nes aktyviai palaiko smarkiai propaguojamą sveikos gyvensenos idėją.

Dėl šios priežasties Švedijoje nuosekliai mažėja ir susirgimų kardiologinėmis, onkologinėmis ligomis. Tarp mažėjančio rūkančiųjų skaičiaus ir mažėjančio susirgimų skaičiaus kreivių matoma pakankamai aiški koreliacija, tad galime daryti prielaidą, kad Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos strategija ir pasirinktas žalos kontrolės modelis duoda teigiamų rezultatų.

Be to, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) peroralinį tabaką net pripažino sumažintos rizikos produktu. O tai yra dar vienas argumentas, kad žalos mažinimas yra įmanomas.