Nemanykite, kad nuo nealkoholinių gėrimų neapsvaigsite: toksikologas įvardijo galimą apgirtimo laipsnį

Laidoje Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas R. Badaras sakė, jog alkoholio skiedimas vandeniu gali padėti išvengti tam tikrų sveikatos problemų.

„Priklausomybės alkoholiui tai gydyti tikrai nepadėtų, tačiau iš dalies tai galėtų padėti išvengti tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Klasikinis pavyzdys yra pankreatitas – kasos uždegimas, kuris gali atsirasti, jei žmogus mažai koreliuoja su išgeriamu kiekiu, bet ne su koncentracija. Jei kiekis būtų tas pats, o koncentracija mažesnė, tai pankreatito rizika būtų ne tokia didelė, – teigė R. Badaras.

– Aišku, kai kurių gėrimų mėgėjai pasakys, kad ledukas, tai tik nesuprantantiems. Škotijoje už tokius dalykus galima būtų sulaukti ir papeikimo, tačiau į gėrimą įmesdami leduką galime išvengti tam tikrų ligų.“

Toksikologo teigimu, alkoholį praskiedus vandeniu, sumažėja ir dehidratacijos rizika: „Pradėjus žiūrėti alkoholio vartojimo istoriją, antikos laikais vynas būdavo per pusę skiedžiamas vandeniu. Dar puikiai žinome istoriją su Nojumi, kuris gėrė neskiestą vyną ir dėl to tapo neadekvatus. Tais laikais gerti neskiestą vyną buvo prastas stovis. Dabar pasakytum, ką nors tokio – būtum keistai nužvelgtas“.

Vartojant alkoholį, vasarą galioja kitos taisyklės

Šeimos gydytojui Valerijui Morozovui paklausus, kuo skiriasi alkoholio vartojimas karštuoju ir šaltuoju metų laiku, toksikologas atsakė, jog vasarą, vartojant alkoholinius gėrimus, galioja šiek tiek kitokia specifika.

„Kartais tenka išgirsti mitą, kad vasarą alkoholis žmones dėl įvairių mechanizmų veikia stipriau. Iš tiesų, mechanizmas yra vienas – dehidratacija. Vasarą mes prarandame daugiau vandens, kadangi alkoholis yra šlapimą varantis preparatas – diuretikas, – sakė gydytojas.

– Dėl to alkoholis, išgertas šaltuoju metų laiku ir vasarą, dažnai mus veikia skirtingai. Vasarą reikia atsiminti, kad nesvarbu geriamas alus ar stiprieji gėrimai, išgertą kiekį reikia kompensuoti vandeniu, arbata, mineraliniu ar dar kažkuo.“

Nuo nealkoholinio alaus – 1,5 promilės

Toksikologas atskleidė, jog dažno patiriamas placebo efektas, kai išgėrus nealkoholinio alaus jaučiamas apsvaigimas, nėra išgalvotas.

„Tai ne visą laiką placebas. Kai kuriuose nealkoholiniuose gėrimuose būna iki pusės procento alkoholio, tad nealkoholiniai gėrimai nėra visiškai bealkoholiai“, – sakė R. Badaras.

„Ar saugu tuomet vaikams gerti kefyrą, girą ir kitus fermentuotus gėrimus, gaminamus iš salyklo ekstrakto?“, – teiravosi gydytojas V. Morozovas.

Juokaudamas toksikologas atsakė, jog pirmos trys išgertos kefyro cisternos tikrai nesuveiktų, dėl ketvirtos jis negarantuotas.

„Kalbant apie natūralaus raugimo giras, ant kai kurių netgi rašo, kad yra 1,5 procento alkoholio“, – teigė toksikologas.

R. Badaras akcentavo, jog geriant nealkoholinius gėrimus, didžiausias apgirtimo laipsnis gali siekti net iki 1,5 promilės. Negana to, nealkoholinių gėrimų ragavimas tiems, kurie turi priklausomybę nuo svaigiųjų gėrimų, tarsi senų žaizdų draskymas.