Posakis, kad jūros oras yra „labai sveikas“ – ne iš piršto laužtas: vien kvėpuodami galite gauti didelės naudos

Apie šį svarbų žmogaus kūnui mikroelementą papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.

Ar tiesa, kad prie jūros jodo ore yra daugiau nei kitose vietose?

Nuo XVIII amžiaus gydytojai rekomendavo gydomąsias keliones prie jūros ir šiais laikais jie greičiausiai išrašytų receptus, kuriuose tiksliai nurodytų, kiek laiko, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis jų pacientai turėtų lepintis jūros procedūromis. Gydymasis jūros vandeniu, jūros produktais ir pajūrio oru vadinamas talasoterapija, o gydomasis „jūros aerozolių“ poveikis yra stipriausias iki 150 metrų nuo jūros. Atvykęs prie jūros žmogus jaučiasi geriau, atsipalaiduoja, daugiau juda – plaukioja, vaikšto, važinėja dviračiu, sveikiau valgo, palengvėja kvėpavimas, gerėja odos būklė, imunitetas, miegas, virškinimas, kraujotaka, medžiagų apykaita, sergančiųjų lėtinėmis ligomis savijauta, taip pat gerėja koncentracija ir kūrybiškumas. Taigi posakis „pajūrio oras yra sveikas“ tikrai turi racionalų pagrindą.

Aplinkoje jodas pasiskirsto nevienodai – t. y. dirvožemyje ir vandenyje jodo kiekis labai skiriasi, todėl gausiai jodo dirvožemyje turinčių regionų gyventojų, vartojančių savo augintus maisto produktus, jodo trūkumo pavojaus nėra. Lygumose ar kalnuotose vietovėse, atitolusiose nuo jūros, jodo yra mažai, o pajūrio ore jodo koncentracija yra šimtą kartų didesnė nei žemyne, vandenynai yra pagrindinis jodo šaltinis atmosferoje. Nors nėra galimybės pasakyti, kiek tiksliai jodo yra vandenyje, tačiau žinoma, kad plaukiojant jūroje jodo įsisavinama per odą. Nustatyta, kad jodo įsisavinimas pajūryje, kur gausu jūros dumblių, yra gerokai didesnis nei žemyne ar pajūryje be jūros dumblių. Baltijos pajūrio ore jodo koncentracija yra daug didesnė nei prie Viduržemio ar Juodosios jūros.

Kiek reikėtų vaikščioti pajūryje, kad gautume reikalingą jo normą?

Kol kas tokio recepto sudėtis nėra nustatyta, tad tiksliai patvirtinti kokios trukmės jūros vonių ir pajūrio oro ar vėjo kokteilio reikėtų užtikrinti pakankamam jodo kiekiui, turbūt niekas negalėtų. Patikimai patvirtinta tik tai, kad nuolatos gyvenantiems prie jūros, kurioje gausu jūros dumblių, aplinkos jodo kiekis yra pakankamas. Tačiau 1-2 sav. poilsis prie jūros neabejotinai padidina laimės hormonų – serotonino, dopamino, endorfinų, vitamino D ir jodo kiekį organizme bei pagerina bendrą savijautą.

Kam apskritai reikalingas jodas?

Jodas – žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą ir homeostazę, augimą, fizinį ir protinį vystymąsi, sintezėje, todėl pakankamas jo vartojimas yra labai svarbus. Jodas taip pat siejamas su ilgaamžiškumu ir su kitomis fiziologinėmis funkcijomis, pvz., imuniniu atsaku, teigiamu poveikiu pieno liaukų displazijai ir fibrocistinei krūties ligai. Manoma, kad jodo antioksidacinis ir antiproliferacinis poveikis padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms ir vėžiui.

Jodo trūkumas:

- nėštumo metu gali lemti ženklų vaisiaus vystymosi sutrikimą, siejasi su didesniu naujagimių ir kūdikių mirtingumu;

- vaikystėje gali sukelti protinio ir fizinio vystymosi sutrikimus, skydliaukės funkcijos sutrikimą, gūžį; suaugusiems asmenims sukelia gūžį, hipotireozę, protinius sutrikimus, gali varginti nuovargis, padidėja jautrumas, nervingumas, sumažėja darbingumas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad jodo stoka yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo veiksnys. Nustatyta, kad tų vietovių, kuriose trūksta jodo, gyventojų intelekto koeficientas yra 13,5-15 balo mažesnis nei esant pakankamam jodo kiekiui. Tad paprasčiausias būdas apsaugoti visuomenę ir kiekvieną mūsų – yra saikingai vartoti joduotą druską.

Kiek iš tiesų žmogui reikia jodo? Ar reikia jį vartoti papildomai?

Žmogui per parą reikia iki 150–200 mikrogramų jodo, šiek tiek daugiau augančiam organizmui – vaikams, paaugliams, per nėštumą, prasidėjus menopauzei. PSO 1–5 metų vaikams rekomenduoja suvartoti apie 90 mkg jodo per dieną, 6–12 metų – 120 mkg per dieną, vyresniems nei 11 m. vaikams ir suaugusiems – 150 mkg jodo per dieną, nėščioms ir žindančioms moterims – 200-250 mkg jodo per dieną. Nėščioms moterims reikia žymiai daugiau jodo dėl intensyvesnės skydliaukės hormonų gamybos. Sunki jodo stoka vystosi, jei ilgą laiką suvartojama mažiau nei 20-30 mkg jodo per dieną.

Ar reikėtų profilaktiškai išsitirti dėl jodo trūkumo?

Skydliaukė sugeria neorganinį jodą, suvalgytą su maistu, vandeniu ar vaistais, įkvėptą iš oro ar susidariusį skylant skydliaukės hormonams iš kraujo, paverčia jį molekuliniu ir vartoja naujų skydliaukės hormonų sintezei arba kaupia jį. Sveiko žmogaus organizmas turi apie 15-20 mg jodo, didžioji jo dalis, iki 80 proc., yra kaupiama būtent skydliaukėje. Apie 90 proc. jodo ir (ar) suvartoto jodo perteklius yra šalinamas su šlapimu. Šlapimo jodo koncentracija tiesiogiai atspindi jodo suvartojimą su maistu, todėl jodo kiekio šlapime nustatymas yra auksinis standartas ir yra labiausiai naudojamas rodiklis jodo situacijai visuomenėje nustatyti.

PSO duomenimis, 1995 m. Lietuvoje stebėtas nedidelis jodo deficitas. Duomenų apie dabartinę situaciją Lietuvoje kol kas nėra.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos mokslininkai ir tyrėjai šiuo metu atlieka Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimo tyrimą, finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, ir tiria, kiek druskos ir jodo yra suvartojama, tirdami įvairaus amžiaus savanorių tyrimo dalyvių natrio ir jodo kiekį šlapime. Galutiniai tyrimo rezultatai kitų metų pradžioje parodys, kiek druskos ir jodo vidutiniškai suvartoja Lietuvos gyventojai ir leis numatyti ir parengti tolimesnes realiais faktais pagrįstas rekomendacijas dėl natrio ir jodo vartojimo.

Šiuo metu profilaktiškai ištirti ar trūksta jodo galimybės nėra.

Kiek jodo galima pasisavinti iš maisto?

Druskos ir jodo vartojimas visuomenėje varijuoja ir priklauso ne tik nuo kasdienių mitybos įpročių ir mitybos kultūros, socialinių ekonominių sąlygų, maisto pramonės veiklos, bet ir nuo gyventojų raštingumo sveikatos klausimais. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gauname nepakankamą jodo kiekį.

Kokiuose produktuose gausu šio mikroelemento?

Daugiausiai jodo randama jūros dumbliuose, ne jie turi išskirtinį gebėjimą kaupti jodą iš vandenyno, tačiau jodo kiekis juose labai įvairuoja, pvz., tam tikrų rūšių rudieji dumbliai sukaupia daugiau nei 30 000 kartų didesnį nei jūros vandens jodo kiekį. Geri jodo šaltiniai yra jūros žuvis ir jūros gėrybės, pieno produktai, duona ir kiaušiniai. Piene ir jo produktuose jodo yra dėl galvijų pašaruose esančio jodo ir pieno pramonėje naudojamų dezinfekavimo priemonių, turinčių jodo. Jūros druska natūraliai turi mažai jodo. Lietuvoje duona yra praturtinta juoduota druska. Jodo šiek tiek yra mėsoje, vaisiuose, daržovėse ir grūduose, geriamajame vandenyje ir daržovėse, tačiau šiuose produktuose esantis kiekis labai priklauso nuo jodo kiekio aplinkoje ir dirvožemyje. Jodo taip pat yra motinos piene ir kūdikių mišinėliuose. Natūraliai su maistu gaunama ne daugiau kaip 3-80 mkg jodo su vieno valgio metu.

Ar verta naudoti joduotą druską?

Net 2,2 mlrd. pasaulio gyventojų (tarp jų ir lietuviai) gyvena jodo trūkumo zonose, todėl siekiant išvengti hipotireozės ir gūžio (strumos) buvo nuspręsta druską joduoti. Nuo 1993 m. PSO ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą kaip pagrindinę, saugią, paprastą, pigią ir veiksmingą priemonę, siekiant išvengti jodo trūkumo sukeltų būklių ir jas reguliuoti. Todėl sakoma, kad jodo trūkumas – plačiausiai paplitusi ir lengviausiai pašalinama žmogaus psichikos pažeidimo priežastis pasaulyje.

Apie 86 proc. pasaulio gyventojų turi galimybę vartoti joduotą druską. Nuo 2005 m., Lietuvos mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska.

Jodas yra laki medžiaga, todėl joduotą druską reikia laikyti sandariuose, neperšviečiamuose induose. Po 3–6 mėn. nuo joduotos druskos pakuotės atidarymo, jodo joje beveik nebelieka. Jodo junginiai skyla karštyje, todėl joduotą druską reikia barstyti maisto gaminimo pabaigoje arba ant paruošto maisto, bet ne verdant ar kepant.

Ar verta gerti vandenį su jodu?

Svarbu prisiminti, kad vanduo, praturtintas jodu, netinka troškuliui malšinti ir suvartoto jodo paros dozė vyresniems nei 11 m. vaikams ir suaugusiems neturi viršyti 150 mkg jodo per dieną, todėl reikia atidžiai skaityti etikečių užrašus.

Kai kurie žmonės namuose pasideda buteliuką su jodu ir teigia, kad jis garuoja ir taip gaunama reikalinga jo norma. Ką apie tai manote?

Nuolatos piešiant įvairių kūno vietų „jodo tinklelį“ ar kvėpuojant jodo garais, jodas per odą ir gleivines taip pat skverbiasi į kraują. Dar daugiau, dideliais kiekiais geriami jodo preparatai (tirpalai, lašai, tabletės) gali sukelti apsinuodijimą jodu – gali atsirasti metalo skonis, burnos ir ryklės skausmai, troškulys, oro trūkumas, kosulys, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, gali mažėti šlapimo kiekis, įvykti traukuliai ar net sutrikti sąmonė ir kt. Jodo vandeniniai tirpalai ar tinktūros yra skirti tik išoriniam vartojimui – žaizdų, operacinio pjūvio dezinfekcijai ar kaip antimikrobinis preparatas esant ryklės, tonzilių uždegimui. Juos vartojant netinkamai išoriškai gali kisti odos spalva, atsirasti bėrimų, surandėti oda, alergiškus jodui žmones gali net ištikti alerginis šokas. Netinkamai vartoti jodą ypač pavojinga nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms moterims, nes jis patenka į pieną.

Kas gresia, jei jodo vartosime per daug?

Perteklinis jodo turinčių maisto papildų vartojimas turintiems skydliaukės susirgimų ir sveikiems žmonėms turi skirtingas pasekmes. Normaliai funkcionuojanti ir nepakitusi skydliaukė gali adaptuotis prie įvairaus jodo kiekio vartojimo. Jei sergantys lėtiniu skydliaukės uždegimu (tiroiditu) ar vartojantys vaistus širdies ritmui reguliuoti, jodo suvartoja per daug ir ilgą laiką, skydliaukės hormonų gamyba gali sustoti, todėl sparčiai vystosi hipotireozė (skydliaukės veikla nusilpsta). Kitiems, kurie ilgą laiką turėjo jodo trūkumą ir endeminį gūžį, jodo skyrimas gali labai paskatinti skydliaukės hormonų gamybą ir sukelti hipertireozę, skydliaukės veikla pavojingai suaktyvėja.

Prieš perkant ir vartojant bet kokius jodo papildus (joduotą druską, jūros kopūstų tabletes, jodo tinktūras ir kt.), reikia pasitarti su gydytoju dėl tikslo juos gerti, nes žala kartais būna didesnė už naudą.