Naujas tyrimas parodė: taikant mitybos strategiją galima ne tik sulieknėti, bet ir prailginti gyvenimą

Pavyzdžiui, 6:1, 6:2 dietos modeliai (nevalgoma 1 arba dvi dienas per savaitę), arba 8:16, 10:14, 12:12, kai per parą nevalgoma nuo 16 iki 12 valandų, per ilgesnį laikotarpį gali sukelti visiškai kitokią adaptaciją ir poveikį sveikatai.

Visiškai naujas tyrimas, kurio metu 30 dienų buvo taikytas 10:14 modelis (nevalgoma 14 valandų per parą), parodė kelis svarbius mechanizmus, prailginančius žmonių gyvenimą:

• Badavimo strategija stimuliuoja serumo proteomus, apsaugančius nuo vėžio.

• Veikia organizmo baltymus, apsaugančius nuo nutukimo, diabeto ir metabolinio sindromo.

• Stimuliuoja pagrindinius DNR atstatymo ir imuninės sistemos baltymus.

• Stimuliuoja organizmo baltymus, apsaugančius nuo Alzheimerio ligos ir kitų neuropsichiatrinių sutrikimų.

Todėl, kai kitą kartą sau kartosite, kad sureguliuoti mitybą yra labai sunku, iš pradžių tiesiog baikite valgyti tuos kebabus arba valgyti, kaip prieš 30 metų jums rekomendavo močiutė: būtinai 5 kartus per dieną ir dar vakare blynų, kad augtum didelis ir sveikas. Viskas bus daug geriau nei galėtumėte pagalvoti.

Griežtesni režimai turi savo pliusų, bet ne visada yra geresni. 6:18 arba 4:20 protarpinio badavimo formos, kai žmogus vartoja maistą nuo 13 iki 19 valandos arba nuo 15 iki 19 valandos.

Visiškai naujas tyrimas pasirodė „Cell Metabolism“ žurnale. Jame nagrinėjamos dviejų, kur kas griežtesnių, mitybos režimų sąsajos su kardiometaboliu atsaku. 8 savaites trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 82 savanoriai, parodė:

• Kalorijų apribojimas 18-kai arba 20-čiai valandų neparodė reikšmingų skirtumų, lyginant su kontroline tiriamųjų grupe;

• Maisto vartojimo „lango“ metu kalorijų suvartojimas nebuvo ribojamas, bet vidutiniškai apie 550 kcal per dieną sumažėjo bendras dienos kalorijų poreikis.

• Per 8 savaites abejose tiriamųjų grupėse, antsvorio turintys asmenys neteko vidutiniškai po 3 proc. kūno masės.

• Abejose grupėse patikimai sumažėjo tolerancija insulinui ir oksidacinis stresas!

Nevartojant maisto 18 ar 20 valandų per parą reikšmingų skirtumų nepastebėta apribojus kalorijas vos 550 kcal per dieną. Taigi per 8 savaites realu ne tik sumažinti savo kūno masę 3 proc., bet ir pagerinti kardiometabolinę būklę.

Šis tyrimas puikiai papildo kitus atliktus ir publikuotus darbus, rodančius, kad, pavyzdžiui, susirgus II tipo diabetu ir staiga sumažinus kūno masę 15-20 proc., įmanoma išvengti vaistų gliukozės kontrolei vartojimo.

Svarbu įsiminti, kad, jei sergate lėtinėmis ligomis ar turite kitų sveikatos sutrikimų, prieš taikant kalorijų apribojimą reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dietologu.

Šaltiniai:

Cienfuegos, S., Gabel, K., Kalam, F., Ezpeleta, M., Wiseman, E., Pavlou, V., … Varady, K. A. (2020). Effects of 4- and 6-h Time-Restricted Feeding on Weight and Cardiometabolic Health: A Randomized Controlled Trial in Adults with Obesity. Cell Metabolism.

Mindikoglu, A. L., Abdulsada, M. M., Jain, A., Choi, J. M., Jalal, P. K., Devaraj, S., … Jung, S. Y. (2020). Intermittent fasting from dawn to sunset for 30 consecutive days is associated with anticancer proteomic signature and upregulates key regulatory proteins of glucose and lipid metabolism, circadian clock, DNA repair, cytoskeleton remodeling, immune system and cognitive function in healthy subjects. Journal of Proteomics.

Artūras Sujeta, biomedicinos mokslų daktaras, „Gym+" mitybos ir sveikos gyvensenos specialistas, Lietuvos sporto universiteto lektorius