Mokslininkai perspėja: yra mikrobų iš kitų planetų, kurie kelia grėsmę žmonių imuninei sistemai

Esant tinkamoms sąlygoms ir elementų mišiniui, visai tikėtina, kad mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ir virusai, gali egzistuoti ir už Žemės ribų. Ir esama planų ieškoti jų požymių Marse ir kai kuriuose Saturno ir Jupiterio palydovuose.

Nežemiškos gyvybės formos teoriškai gali būti sudarytos iš skirtingų aminorūgščių, panašių į mums žinomas Žemėje. Aminorūgštys yra pamatiniai organiniai junginiai, kurie yra bet kokios mums žinomos gyvybės pagrindas ir sudaryti iš azoto, anglies, vandenilio ir deguonies.

Aberdyno ir Ekseterio universitetų mokslininkai ištyrė, kaip žinduolių imuninės ląstelės reaguoja į peptidus su dviem Žemėje retai aptinkamomis aminorūgštimis. Paprastai jų aptinkama ant meteoritų. Aminorūgštimis „izovalinu“ ir 2-aminoizobutine rūgštimi buvo paveiktos pelės, kurių imuninės sistemos panašios į žmonių.

Mokslininkai nustatė, kad pelių imuninės sistemos į „svetimus“ peptidus sureagavo tokiu būdu, kuris yra „mažiau efektyvus“, nei reaguojant į šioje planetoje esančius mikrobus. Mokslininkai išanalizavo žinduolių T-ląsteles, kurios paprastai naikina patogenus ir gali pasitelkti kitas ląsteles kovai su invazinėmis ligomis.

Kai mokslininkai peles paveikė ant meteoritų randamomis aminorūgštimis, T-ląstelių atsakas buvo mažiau efektyvus: aktyvavimosi lygis siekė atitinkamai 15 ir 61 proc., palyginti su įprastais 82 ir 91 proc. reaguojant į peptidų, kurių sudėtyje yra Žemėje dažnai aptinkamų aminorūgščių, poveikį.

„Gyvybė Žemėje priklauso nuo 22 aminorūgščių, – pažymėjo tyrimui vadovavusi Ekseterio universiteto mokslininkė Katja Schaefer. – Mūsų tyrimas parodė, kad egzopeptidai vis tiek buvo apdoroti ir T-ląstelės vis tiek buvo aktyvuotos, tačiau atsakas bus mažiau efektyvus, lyginant su „normaliais“ Žemės peptidais.“

„Todėl mes spėjame, kad kontaktas su nežemiškais mikroorganizmais gali kelti imunologinę riziką kosminėms misijoms, kurių metų siekiama surinkti organizmų iš egzoplanetų ir palydovų“, – sakė mokslininkė.

„Šiuo metu pasaulis labai gerai suvokia, kokį imuninį iššūkį kelia atsirandantys visiškai nauji patogenai“, – sakė Ekseterio universiteto vicekanclerio pavaduotojas profesorius Neilas Gow.

Skysto vandens atradimas keliose mūsų Saulės sistemos vietose didina tikimybę, kad už Žemės ribų taip pat susiformavo ir mikrobinė gyvybė, kuri gali atsitiktinai patekti ir į Žemės ekosistemą. Svetimų mikrobų klausimas tampa vis svarbesniu prioritetu, nes rengiama vis daugiau misijų į kitas planetas.