Su baime laukiama peršalimo ligų sezono: pasakė, kokia rudenį bus patekimo pas medikus tvarka

Jau dabar tėvai klausia, ką reikės daryti su peršalusiais ir dėl to karščiuojančiais vaikais: ar juos galės priimti pirminės sveikatos priežiūros centrai, o gal reikės važiuoti tiesiai į ligoninių priėmimo skyrius?

Ne taip seniai sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pranešė, kad nuspręsta keisti patekimo pas gydytojus tvarką, pirmenybę teikiant gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms. Tiesa, profesorius Vytautas Kasiulevičius nuogąstauja, kad teikiant pirmenybę gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms, į gydymo įstaigas vėl įsisuks koronavirusas.

Tad kas laukia norinčių patekti pas gydytojus pacientų rudenį? Ar keičiasi patekimo pas gydytojus tvarka?

Kada konsultacinė turi būti tiesioginė, o kada nuotolinė?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjos Gitanos Ratkienės teigimu, atsižvelgiant į gydymo įstaigų pasiūlymus ir siekiant efektyviai atnaujinti kokybišką bei prieinamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, SAM įsakymu patikslinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka.

„Šis įsakymas nurodo, kad šeimos gydytojo konsultacija turi būti teikiama tiesioginio kontakto būdu, kai pacientas kreipiasi dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo. Išimtys taikomos tuomet, kai įtariama užkrečiamoji liga ir paciento būklė leidžia suteikti paslaugas nuotoliniu būdu.

Įsakymu taip pat nurodoma, kad gydytojo specialisto konsultacija turi būti teikiama tiesioginio kontakto būdu, kai pacientas turi siuntimą. Išimtys taikomos tuomet, kai nuotolinės gydytojų konsultacijos metu gydytojui specialistui prireikia susisiekti nuotoliniu būdu su pacientu dėl papildomos informacijos.

Gydymo įstaiga gali pasirinkti pacientui labiausiai tinkantį ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdą – tiesioginio kontakto ar nuotoliniu būdu.

Odontologinės ambulatorinės paslaugos teikiamos tiesioginio kontakto būdu“, – aiškino specialistė.

Anot G.Ratkienės, teikiant konsultaciją nuotoliniu būdu, šeimos gydytojas gali paskirti ar pratęsti pacientui vaistų ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą, skirti tyrimus, paaiškinti atliktų tyrimų rezultatus, koreguoti gydymą ar išduoti nedarbingumo pažymėjimą.

Priemonės koronavirusui sustabdyti

Pasidomėjus, ar dėl pirmenybės tiesioginėms, o ne nuotolinėms specialistų konsultacijoms negresia koronaviruso atvejų gydymo įstaigose pagausėjimas, pašnekovė priminė, kad, užtikrinant gydytojų ir pacientų saugumą, gydymo įstaigose ir toliau bus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Jas nusiimti bus leidžiama tik tais atvejais, kai jos trukdo atlikti medicinos procedūrą.

„Siekiant išvengti koronaviruso infekcijos sklaidos tarp gydymo įstaigų, jos turės užtikrinti keliose vietose dirbančių gydytojų kontaktų atsekamumą. Tai galima užtikrinti deklaruojant darbo vietas.

Gydymo įstaigos taip pat įpareigotos teikti informaciją apie priimamų pacientų skaičių. Ši statistika padės įvertinti, kaip sparčiai po karantino atnaujinamos kontaktinės paslaugos poliklinikose ir ligoninėse“, – sakė specialistė.

Ką daryti, jeigu vaikas karščiuoja?

Kaip minėta, rudenį, prasidėjus naujiems mokslo metams, infekcinės ligos ypač paplinta tarp vaikų. Tad ką reikėtų daryti tėvams, kurių vaikai serga ir karščiuoja – ar jie galės patekti į poliklinikas, o gal turės kreiptis į karščiavimo klinikas?

G.Ratkienė teigė, kad pagal dabar galiojančią tvarką, vaikai į karščiavimo klinikas nėra siunčiami, todėl SAM įsakymu gydymo įstaigos turi atskirti turinčius COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) būdingų simptomų pacientus nuo jų neturinčių pacientų. Gydymo įstaiga kiekvienai šių pacientų grupei priskiria atskirą priėmimo laiką arba atskiras patalpas su atskirais įėjimais.

Pajutę sveikatos negalavimus pacientai, visų pirma, turi susisiekti su savo šeimos gydytoju. Jei pacientui įtariama užkrečiamoji liga – suteikiama konsultacija nuotoliniu būdu, paskiriama tiesioginio kontakto konsultacija arba nukreipiama į karščiavimo kliniką.

Jeigu vaiko būklė – sunki, išrašomas siuntimas į ligoninę. Pajutus koronavirusui būdingus simptomus skambinti galima į karštąją koronaviruso liniją telefonu 1808 arba, jei būklė labai sunki, kreiptis pagalbos numeriu 112“, – siūlė G.Ratkienė.

Veiklą atnaujins karščiavimo klinikos

Per karantiną karščiuojantieji suaugusieji privalėjo kreiptis į karščiavimo klinikas, tiesa, šiuo metu dalis jų veiklos nevykdo. Tad kaip vyksta karščiuojančių pacientų apžiūra dabar?

Inga Cechanovičienė, SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja sakė, kad Lietuvoje 41 savivaldybė pati įsteigė karščiavimo klinikas, vadovaudamosi Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams teikimo tvarkos aprašu. Kitos savivaldybės dėl paslaugų karščiuojantiems pacientams teikimo sudarė sutartis su kita savivaldybe.

„Šiuo metu dalis karščiavimo klinikų veiklos nevykdo, nes nėra pacientų srauto arba minėtų paslaugų teikimą organizuoja per savivaldybėje esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Jos privalo užtikrinti pacientų srautų valdymą ir infekcijų kontrolės reikalavimų laikymąsi: karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautų atskyrimą, didelės rizikos ir mažos rizikos grupėms priskiriamų pacientų srautų atskyrimą, maksimaliai sumažina pacientų tarpusavio kontakto galimybę.

Esant poreikiui, karščiavimo klinikos pradės veikti aktyviau. Taip pat atnaujins savo veiklą tos karščiavimo klinikos, kurios šiuo metu ją yra sustabdžiusios“, – žadėjo I.Cechanovičienė.