Prasideda kaip paprastas peršalimas, baigiasi galūnių amputacija: Lietuvoje ši infekcija itin paplitusi

Turbūt daugelis tėvų žino, kas yra meningokokas B, bet visgi – kas tai per liga, kaip ja užsikrečiama ir kuo ji tokia pavojinga?

I. Juškienė: Tai lašelių būdu per orą plintanti infekcija, bakterinės kilmės susirgimas. Jis pasireiškia kaip ir pati banaliausia sloga, gali būti ir šiek tiek su kosuliu. Tarsi visiškai nesudėtingas susirgimas. Bet, jei ligos forma agresyvesnė, per keletą valandų temperatūra pradeda kilti labai intensyviai ir būna aukšta, pradeda atsirasti hemoraginės kilmės bėrimai, kurie smarkiai išgąsdina tėvus.

Kodėl Lietuva kitų šalių kontekste atrodo taip prastai?

S. Burokienė: Į šitą klausimą mokslininkai negali atsakyti, kodėl gi Lietuva kartu su Airija ir Jungtine Karalyste yra labiausiai paveiktos invazinės meningokokinės infekcijos.

Ar yra tokių šalių, kurios turėjo panašius rodiklius kaip Lietuva, bet pavyko tą ligą įveikti?

I. Juškienė: Galime pasilyginti su Didžiąja Britanija. Prieš 3 metus Britanijoje buvo įvesta meningokokinė vakcina ir pradėti skiepyti vaikai. Susirgimų sumažėjo apie 74 proc.

Kiek vaikų suserga per metus?

I. Juškienė: susirgimo mastai pakankamai nemaži. Pavyzdžiui, 2019 metais turėjome susirgusius 37 asmenis, iš jų 6, deja, mirė.

Kaip atrodo ligos eiga ir kaip reaguoti tėvams, jei pastebi kažkokius išbėrimus?

I. Juškienė: pati liga, kaip ir minėjau, prasideda paprastai. Labai svarbu stebėti pačio vaiko būklę, ar ji neblogėja. Iš pradžių išsigąsti, kad atsirado temperatūra ir sloga, tikrai nereikėtų. Bet dieną, parą reikia stebėti paties vaiko būklę. Dažnai būna, kad vaikas atsisako valgyti, gerti, būna vangus, gulinėja. Kuo vaikas mažesnis, tuo ligos eiga greitesnė. Bet jau pasirodžius bėrimams reiškia, kad infekcija pakliuvusi į kraują ir tai sisteminės ligos pradžia, tai labai svarbu. Dažnai tėvai baiminasi, kad išbėrimas ir temperatūra jau tikrai yra meningokokinė infekcija. Bet bėrimas yra labai specifinis – jis yra hemoraginės kilmės, toks kaip išsiliejęs kraujas po oda ir paspaudus neišnyksta. Tai rimtas ženklas.

Kokios ligos pasekmės?

Persirgus šia infekcija vaikas gali likti ir be galūnių, be rankų, be kojų, gali atsirasti randai, protinis atsilikimas, kurtumas. Labai svarbu tėvams žinoti, kad skiepai yra pagrindinis kelias užkirsti sunkias ligos komplikacijas. Ji 100 proc. neduos garantijos, kad vaikas nesirgs, bet jis jau iš anksto bus paruoštas gynybinei reakcijai ir organizmas su juo geriau kovos.

Gydytoja, ar jums tekę susidurti su tokiomis situacijomis, kai ligos padariniai tikrai liūdni?

S. Burokienė: Deja, taip, buvo ir tokių atvejų. Dirbu vaikų skubios pagalbos skyriuje. Daugiausiai susiduriame su tais įtariamais atvejais, kai ligos eiga labai ūmi, staigi. Iš pradžių būna klausimas, ar vaikas skiepytas nuo meningokokinės infekcijos. Jei prasideda sepsis, vaikas gali žūti per 24 valandas. Praktiškai pirmas 12 valandų galime nė neatskirti, ar tai ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija ar kažkas kito. Net ir pradžioje bėrimas gali būti visai paprastas. Diagnozė yra sudėtinga. Būna tokių atvejų, kad, jei bus uždelsta patekti pas gydytojus, vaikas gali žūti. Bet ir per vėlai patekus jau gali būti vėlu.

Kokia būna mirties priežastis?

S. Burokienė: Pažeidžiamos visos organų sistemos – pirmiausia kraujotakos sistema, o po to visi gyvybiniai svarbiausi organai. Nebėra gynybinių mechanizmų, pacientas nebegali kovoti, pagalbinės priemonės nebepadeda. Teko matyti pacientų, kurie ir išgyvenę po to turi labai daug bėdų ir būna labai ilgas randų, žaizdų gydymas. Būna, kad tenka ir pirštą, ir galūnę nupjauti. Kartais reikia ir klausos aparatų, gali sutrikti jų raida. Šiais laikais vakcinos yra labai saugios ir, kai turime tokį ginklą, pasinaudoti juo yra labai neatsakinga.

Kokio amžiaus vaikams ši infekcija pavojingiausia? Suaugusiems ji nebepavojinga?

I. Juškienė: Pažeidžiamiausios grupės yra vaikai nuo 0 iki 6 metų amžiaus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau pastebima, kad ir suaugusieji virš 35 metų serga šia infekcija.

Kiek ši vakcina galioja? Galbūt kai kuriems suaugusiems reikėtų pasiskiepyti dar kartą?

I. Juškienė: Ši vakcina įtraukta tik nuo 2018 metų, vaikai pradedami skiepyti nuo 3 mėnesių, yra 3 vakcinos dozės. Visi vaikai, kurie gimę iki 2018 metų, nėra skiepyti šia vakcina, nebent tėvai tai padarė sumokėję pinigus. Dabar šie skiepai nemokami.

Minėjote, kad gali būti nepageidaujamos reakcijos po skiepo. Kokios jos?

S. Burokienė: Kaip ir po kiekvieno skiepo, taip ir po meningokoko, gali būti nepageidaujamos reakcijos. Ir tai visiškai normalu. Gali būti kūno temperatūros pakilimas, vaikas gali būti irzlesnis, jam gali skaudėti dūrio vietoje. Bet paprastai per parą šie simptomai praeina. Tai normalu, nes rodo, kad organizmas sureagavo ir pradėjo gamintis imuniniai mechanizmai. Kartais pasitaiko sunkesnių reakcijų – aukštas karščiavimas, gali būti traukuliai. Apie tai būtina pranešti gydytojui ir valstybinei vaistų kontrolei, nes visos tokios reakcijos yra registruojamos. Bet sunkių reakcijų, kurios pasibaigtų mirtimi ar dideliais sveikatos sutrikdymais, neregistruota.