Dabar vyksta toks pasaulinis kataklizmas, kokio seniai jau nebuvo: vos per 25 savaites nubraukta 25 metai pažangos

Dėl pandemijos ne tik sustojo progresas – tokiose srityse kaip žmonių išlaisvinimas iš skurdo ir viso pasaulio moterų bei vaikų sąlygų gerinimas buvo žengta atgal, teigiama pirmadienį paskelbtoje „Bill and Melinda Gates Foundation“ metinėje „Goalkeepers“ ataskaitoje.

Vakcinavimo aprėptis, laikoma geru rodikliu, atspindinčiu, kaip veikia sveikatos priežiūros sistemos, nukrito iki lygio, pastarąjį kartą užfiksuoto dešimtajame dešimtmetyje, aiškinama ataskaitoje.

„Kitaip tariant, per maždaug 25 savaites buvome nublokšti apie 25 metus atgal. Tai, ką pasaulis padarys per artimiausius mėnesius, nulems labai svarbius dalykus ateityje“, – teigiama ataskaitoje.

Visuotiniais pasaulio veiksmais siekta sustabdyti pandemiją ir užkirsti kelią susirgimams bei COVID-19 sukeltoms mirtims, tačiau iškilo pavojus kitiems dalykams: krizė privertė žengti atgal ir niekais pavertė pasiekimus pasaulinio skurdo, ŽIV plitimo, nepakankamos mitybos mažinimo, švietimo ir daugelyje kitų sričių. Net jeigu pasauliui pavyktų artimiausiu metu suvaldyti koronavirusą, gali prireikti ne vienerių metų bandant susigrąžinti prarastą pažangą.

„Problemos sprendimo ir ilgalaikio poveikio atžvilgiu pasiekėme esminę akimirką“, – „Politico“ sakė Markas Suzmanas, „Bill and Melinda Gates Foundation“ vadovas.

Pasak jo, jeigu per artimiausius pusantrų metų ar panašios trukmės laikotarpį pavyks sukurti ir sėkmingai paskirstyti vakciną nuo koronaviruso, per maždaug vienerius ar dvejus metus pavyks sugrįžti į prieš pandemiją buvusią padėtį. Tačiau kai kuriose besivystančiose šalyse ekonomikos nuosmukio pasekmių panaikinimas gali užtrukti ilgiau, nes jos neturi galimybės į savo ekonomikas investuoti tiek pat, kiek turtingos valstybės, aiškina M. Suzmanas.

Kasmet nuo pirmojo paskelbimo 2017 m. „Goalkeepers“ ataskaita džiaugėsi pažanga kovojant su skurdu ir ligomis besivystančiose šalyse, pabrėžia M. Suzmanas.

Tačiau šiemet ataskaita trimituoja, kokia prasta dabartinė situacija.

Po 20 nuolatinės pažangos lydėtų metų šiemet beveik 37 mln. žmonių itin nuskurdo ir per dieną turi išsiversti su mažiau nei 1,90 dolerio (apie 1,6 euro), dėstoma ataskaitoje. „Nukristi žemiau skurdo ribos – tai eufemizmas, iš tiesų ši būklė reiškia, kad kiekvieną akimirką turi kapanotis iš paskutiniųjų, jog tavo šeima išgyventų“, – rašoma ataskaitoje.

Šie neseniai nuskurdę žmonės, panašu, daugiausia yra moterys, dažniausiai dirbančios sutartimi neįteisintus darbus mažų arba vidutinio dydžio pajamų valstybėse.

Tačiau tuo blogos koronaviruso moterims atneštos naujienos nesibaigia.

„COVID-19 netiesiogiai sukels daugiau moterų nei vyrų kančių ir mirčių, daugiausia todėl, kad pandemija pakenkė sveikatos priežiūrai, teikiamai prieš, per ir po gimdymo“, – aiškinama ataskaitoje. Rizika kyla ir naujagimiams, mat sveikatos apsaugos sistemai susidūrus su kliūtimis paprastai miršta daugiau kūdikių – būtent tai dabar ir vyksta pasaulyje.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos ir UNICEF, vaikai taip pat rizikuoja užsikrėsti tokiomis grėsmę gyvybei keliančiomis ligomis kaip difterija, stabligė ar kokliušas, nes pirmą kartą per beveik 30 metų per pirmuosius keturis 2020-ųjų mėnesius užfiksuotas žymus gavusių tris DTaP vakcinos dozes skaičiaus sumažėjimas.

Be to, protrūkiai gali pakenkti ne tik vaikų sveikatai, bet ir jų išsilavinimui.

„Vakarų Afrikoje siautusios Ebolos epidemijos duomenys leidžia spręsti, kad ir vėl atsidarius mokykloms menkiau tikėtina, kad į jas sugrįš mergaitės – tokiu būdu atimamos galimybės ne tik iš jų, bet ir iš būsimų jų vaikų“, – teigiama ataskaitoje.

Ankstyvieji tokios situacijos ženklai jau matyti tokiose vietose kaip Malavis.

ŽIV užsikrėtusios paauglės, įstrigusios namuose, nes dėl pandemijos uždarytos mokyklos, ir besilaukiančios vaikų – tokie atvejai dabar dažni Malavyje, „Politico“ pasakoja Grace Ngulube, 25-erių kovos su ŽIV aktyvistė iš Blantairo, antrojo pagal dydį Malavio miesto. Kai mokyklos atsidarys, jos sėdės namuose ir turės rūpintis savo vaikais, aiškina aktyvistė.

G. Ngulube dirba drauge su šalyje veikiančia asociacija jauniems ŽIV užsikrėtusiems ar su šia liga jau gimusiems žmonėms. Pasak jos, kai kurie jų baiminasi kreiptis į jaunimo klinikas, kur sulauktų gydymo ir pagalbos savo psichikos sveikatai, kaip būdavo iki pandemijos. Turintys galimybę atvykti privalo dėvėti kaukę, o kai kuriems darbo netekusiems jaunuoliams tokį dalyką įsigyti gali būti per brangu, pasakoja G. Ngulube.

„Daugybė jaunų žmonių atsidūrė iš tiesų sunkioje padėtyje, o kai kuriems iš jų teko įsitraukti į prostituciją ar kitokio pobūdžio seksualinius santykius už atlygį“, – teigia G. Ngulube. Tokie dalykai gali paskatinti ŽIV plitimą.

Pasak UNAIDS, 2018 m. šalyje beveik vienas iš dešimties nuo 15 iki 49 m. amžiaus asmuo buvo užsikrėtęs ŽIV. Iš viso 2018 m. 18 milijonų gyventojų turinčiame Malavyje ŽIV buvo užsikrėtęs vienas milijonas žmonių.

Naujausi modelių tyrimai rodo, kad kitais metais gali padvigubėti mirčių nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos – tai būtų pandemijos rezultatas, sugriaunantis per dešimtmečius pasiektą pažangą, teigiama pirmadienį paskelbtoje Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo ataskaitoje. Joje taip pat rašoma, kad, lyginant su 2018 m., visame pasaulyje mirčių nuo AIDS gali būti pusantro milijono daugiau – tokiu atveju pasaulis beveik sugrįžtų į 2008 m. lygį.

Bandydami to išvengti, Indijos AIDS aljanso atstovai ėmė skambinti piliečiams, kurie sugrįžo namo šaliai užsidarius, kad informuotų, kur yra artimiausios įstaigos, teikiančios antiretrovirusinį gydymą, pasakoja aljanso atstovė Rosenara Huidrom. Lauko darbuotojai suteikdavo reikalingą gydymą tiems, kurie itin baiminosi užsikrėsti koronavirusu, todėl vengdavo eiti į įstaigas. Indija yra trečia pasaulyje pagal ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičių ir antra pagal koronaviruso atvejų skaičių.

Turtingesnės valstybės turi bendradarbiauti su vidutinių ir mažų pajamų šalimis, kad suprastų, kaip būtų galima pagelbėti, neseniai virtualiame „Friends of the Global Fight“ suorganizuotame renginyje kalbėjo JAV nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius ir Baltųjų rūmų kovos su koronavirusu darbo grupės pagrindinis ekspertas Anthony Fauci.

Žvelgiant iš Baltųjų rūmų kovos su koronavirusu darbo grupės, kurios ekspertas yra ir jis pats, pozicijos, „ypatingas ligų prevencijos ir gydymo sutrikdymas“ Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse nėra laikomas pirmo svarbumo reikalu, nors „taip turėtų būti“, sakė A. Fauci.

Šių metų „Goalkeepers“ ataskaita remiasi negalutiniais duomenimis, kuriuos iki šiol pavyko surinkti organizacijos partneriui – Sveikatos duomenų ir vertinimo institutui (IHME). Visas vaizdas bus matomas tik 2021 m.

2020-ųjų duomenys remiasi išmaniųjų telefonų apklausomis ir telefoniniais interviu, kuriuose dalyvavo 70 tūkst. žmonių iš 82 valstybių, nors ne visų šalių atveju tai buvo reprezentatyvūs respondentai. Kiti duomenys apima informaciją apie kiekvieną mėnesį sveikatos paslaugas gaunančių žmonių skaičių, atvykusių turistų skaičių, užimtumo duomenis ir žmonių mobilumo schemas.

Sveikatos duomenų ir vertinimo institutas, remdamasis tuo, kas įvyko iki šiol, modeliavo, kas galėtų įvykti iki 2021 m. pabaigos, įtraukdamas prielaidą, kad žmonės į naujus ribojimus reaguotų taip pat, kaip reagavo anksčiau.