Eksperimentinis vėžio gydymo metodas teikia daug vilčių: vėžinės ląstelės naikinamos be jokių vaistų

Šio metodo pagrindas yra nanodalelė, padegta specifine aminorūgštimi, vadinama L-fenilalaninu. Tai yra viena iš kelių aminorūgščių, kurios būtinos vėžio ląstelėms augti. Žmogaus organizme L-fenilalaninas nėra gaminamas, tačiau jis pasisavinamas iš mėsos ir pieno produktų, skelbia scienalert.com.

Su pelėmis atliktų bandymų metu nanodalelė, pavadinta „Nano-pPAAM“, specifiškai ir efektyviai sunaikino vėžio ląsteles, apsimesdama draugiška aminorūgštimi, kuri privertė vėžines ląsteles susinaikinti.

Susinaikinimo būseną ši nanodalelė sukėlė paskatinusi perteklinę tam tikrų cheminių medžiagų, vadinamų reaktyviomis deguonies formomis, gamybą. To pakanka sunaikinti vėžio ląsteles neveikiant sveikų aplinkinių ląstelių.

„Priešingai tradiciniam mąstymui, mūsų tikslas buvo panaudoti nanomedžiagą kaip vaistą, o ne vaisto nešėją, – sakė Singapūre veikiančio Nanyang technologijų universiteto medžiagotyros specialistas Daltonas Tay. – Šiuo atveju „Nano-pPAAM“ vėžio atpažinimo ir naikinimo savybės yra vidinės, joms aktyvuoti nereikia jokio išorinio stimulo. L-fenilalaninas veikia kaip „Trojos arklys“ – priedanga užmaskuoti vidinį nanoterapeutinį poveikį.

„Nano-pPAAM“ pelėse sunaikino apie 80 proc. krūties, odos ir skrandžio vėžio ląstelių. Toks poveikis prilygsta dabartinių chemoterapinių vaistų poveikiui, tačiau be visų šalutinių padarinių. Itin pavojinga vėžio ląstelėms silicio dioksido pagrindo nanodalelė JAV maisto produktų reguliavimo tarnybos yra laikoma saugia žmonėms.

Toks požiūris turėtų supaprastinti šio tipo vaisto gamybą, nors dar teks palaukti, kol šie laboratoriniai bandymai pasieks efektyvaus žmonių gydymo stadiją. Kol kas atlikti tik laboratoriniai bandymai su pelėmis, tačiau pirminiai rezultatai yra daug žadantys.

Verta paminėti, kad pastaruoju metu atliekama nemažai mokslinių tyrimų naudojant nanodaleles, kurios gali padėti naikinti vėžines ląsteles nežalojant likusio organizmo. Dauguma atvejų tokios dalelės veikia kaip vaisto nešėjos, tačiau tik ne šįkart.

Manoma, kad šis naujas metodas turėtų būti naudingas tais atvejais, kai vėžys atsinaujina ir galiausiai tampa atsparus vaistams. Kadangi šiuo atveju nėra jokio vaisto, negali išsivystyti ir atsparumas.

„Šis naujas būdas yra daug žadantis kovojant su vėžio ląstelėmis, nebereaguojančioms į tokius įprastinius gydymo metodus kaip chemoterapija“, – sakė su minėtu tyrimu nesusijusi Singapūre veikiančios Tan Tock Seng ligoninės krūties vėžio specialistė Tan Ern Yu.