Kaip COVID-19 gali būti besimptomis ir kodėl gripo bijome mažiau? Po gydytojo atsakymų klausimų nebeliks

„Tai COVID‘ą sukūrė laboratorijoje“. Gal ir sukūrė. Nors visi įrodymai ir viruso genetinės medžiagos tyrimai rodo, jog mutavo jis savarankiškai ir tikrai kalčiausias yra tas nemokša šikšnosparnių virėjas. Bet kas iš to Jums ar man? Kokia jo kilmė bebūtų – jis yra, ir saugotis jo reikia kaip ir kitų virusų. Žmogus ir automobilį sukūrė, tai dabar ką, gatve per raudoną eiti?

„Taigi beveik niekas neserga, sloga ir pakosčiojimas – normali savijauta žiemą“. Nenormali, tik ne grėsminga. Nuo to tikrai nemirštama. Ir nesvarbu, koks virusas sukėlė tą slogą, ar adeno, ar corona, ar rino sinticinis, ar gripas. Svarbu, tų virusų neplatinti. Nes kažkam jie gali baigtis liūdniau nei sloga ir pakarščiavimu iki 37. Koks skirtumas, dėl kokio viruso Jūs pradėsite dūsti, alpti ir atsidursite ligoninėje: ar adeno, ar corona, ar gripo. Pavyzdžiui, vėjaraupiai – mažai ką begąsdinantis virusas, bet 1 iš 100 atsiduria ligoninėje, o 1 iš 1000 reanimacijoje.

„Kodėl nebūna besimptominio gripo?“ Būna, kodėl nebūna. Būna ir lengvesnių ir sunkesnių, ir gripo, ir kitų virusų formų. JAV buvo atliktas tyrimas – kas savaitę tyrė virš 200 žmonių dėl įvairių virusų ir lygino jų savijauta (žmonių, ne virusų). Net 55 procentai visos zarazos nešiotojų neturėjo jokių simptomų. O kai kurie virusai pasiekia net 70 procentų taikaus susigyvenimo su savo šeimininkais dažnį. Tad ir COVID‘as nieko labai neišsiskiria nuo kitų – irgi gali būti nešiojamas be simptomų.

„Kaip galima nešioti ir nesusirgti?“ O kaip galima mylėtis ir nepastoti? Netinkamos dienos, per mažas buožgalviukų kiekis, barjerinės apsaugos priemonės, pagaliau, ne tie patekimo vartai. Taip ir su infekcijomis. Mažesnį viruso kiekį sugeba neutralizuoti gleivinė. Sveikesnė gleivinė sugeba neutralizuoti didesnį kiekį. Kaukės ir švarios rankos praleidžia mažiau viruso vienetų iki gleivinių. Jaunesni ir lieknesni žmonės turi mažiau ACE2 receptorių, per kuriuos ir prasiveržia vidun koronavirusas, nei nutukę senjorai. Todėl ir gali nesirgti, bet turėti.

„O kaip aš galiu platinti, jei nekosėju ir nečiaudėju? Kam man sėdėti namuose?“ Nebūtina čiaudėti ir kosėti, kad platintum. Taip, atliekant minimus veiksmus lašeliai su desantininkais plinta toliau ir greičiau, bet tas tramplinas ne visada būtinas. Jūsų ką, niekada nebuvo apspjaudęs joks emocionalus pašnekovas? Jūs niekada nematėte „garo debesėlių“ kylančių iš sportuojančių šaltais rytais burnų? Jaučiat sklindantį nuo pašnekovo nemalonų burnos arba malonų ką tik išgerto dūminio viskio kvapą?

„Kodėl niekada nieko neizoliuodavo dėl gripo ir neieškojo po kokius kabakus sergantys švaistėsi?“ Izoliuodavo. Ištisomis mokyklomis, darželiais ir ligoninėmis, kaip ir dabar. Ir lankymus ribodavo, ir skiepytis siūlydavo. Tik prie gripo epidemijų mes jau buvome pripratę, tad ir kelti sąmokslo teorijų ar didelio nepasitenkinimo bangų nepavykdavo. O štai sergančiųjų gripu kelionių tikrai neatsekdavo dėl vienos labai paprastos priežasties – labai trumpas inkubacinis periodas: 1-2 dienos. Ir sergantis nespėdavo daug kur praeiti, ir kontaktų nespėji atsekti: kol atseki – jie jau būna susirgę. O štai tymų protrūkio metu kontaktų paieškos buvo organizuotos ir vykdomos, nes, kaip ir COVID-19, tymų inkubacinis periodas (2-3 savaitės) leisdavo tą padaryti. Bet apie tai sąmokslo teorijų platintojai neužsimena.

„Tai kodėl gripo taip nebijo, kaip COVID‘o?“. Bijo, kas Jums sakė, kad nebijo? Taip bijo, kad nuolat jį seka, stebi, dokumentuoja visus atvejus, tiria dėl mutacijų ir kuria vakcinas kitam sezonui. Nes kaip ir mutavęs į COVID-19 koronavirusas, gripas irgi mutuoja ir reikalauja nuolatinio stebėjimo. Ir diagnozuojamas jis taip pat: klinika, kontaktas su sergančiu ir tepinėlis iš nosies. Ir irgi izoliuojamas sergantysis. Ir reanimacijoje irgi su gripu paguli, ir kapinėse irgi. Tik trys momentai: gripui gydyti yra vaistai, gripui nustatyti yra patikimi ir greiti visų naudojami testai, gripui valdyti yra vakcinos. Kai turėsime tas priemones ir šitam naujam virusui – bus paprasčiau.

Tad nepasiduokime sąmokslo teorijoms. Virusai yra, buvo ir bus. Dabar nereikia bijoti antros bangos: mus jau užliejo ilgam, klausimas tik kaip greitai ir kokybiškai mes su tuo potvyniu susitvarkysime. Nesvarbu, kokie virusai puola – saugiai ir protingai reikia elgtis su visais. Didžioji dalis jų sukels slogytes ir trumpalaikius negalavimus, tačiau kažkam gali baigtis blogiau.

Tad paskiepijame nuo gripo kartu su visa šeima, paskiepijam savo tėvus nuo pneumokoko (jis pavojingiausias būtent senjorams), laikomės atstumo, vengiam didelių susibūrimų, plauname rankas, vėdiname patalpas, jei nepavyksta išvengti kontakto – dėvime kaukes, o pajutę simptomus liekame namuose ir susisiekiame su gydytoju. Ir nesvarbu, koks ten virusas. Taisyklės visada tos pačios.

Likite sveiki, neišgąsdinti ir saugūs.