Kosulys gali slėpti pavojingas ligas - kada verta ieškoti specialistų pagalbos?

Kosulių tipai

Bene kiekvienas žmogus yra susidūręs su kosuliu, mat jo priežastys gali būti įvairios: dulkės, įvairūs kvapai, patologiniai procesai kvėpavimo takuose, pleuros lapelių dirginimas, centrinės kilmės kosulys.

Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pasakoja, kad išskiriami du pagrindiniai kosulio tipai: sausas ir drėgnas.

„Sauso kosulio metu nieko atkosėti nepavyksta, o štai drėgno kosulio metu atkosėjama skreplių, kurie gali pasižymėti skirtingomis spalvomis, klampumu, kiekiu ir suteikia nemažai papildomos informacijos apie šio negalavimo priežastį“, – aiškina K.Lebedevaitė.

Šeimos gydytoja pasakoja, kad kai kurie žmonės patiria rytinį kosulį, kuris dažniausiai būdingas lėtiniam bronchitui ir yra kitaip vadinamas rūkorių kosuliu. Rytinį kosulį taip pat gali sukelti ir gastroezofaginis refliuksas, kai dėl gulimos padėties nakties metu skrandžio rūgštis dirgina gerklas, gali sukelti uždegiminius pakitimus.

K. Lebedevaitė pažymi, jog kartais žmonės nusprendžia užklupusį kosulį numalšinti patys. Anot jos, jei kosulys nėra intensyvus ir siejasi su lengvais peršalimo simptomais, gydymu galima užsiimti ir namuose, geriant daug šiltų skysčių, vartojant pastiles gerklei, atsikosėjimą lengvinančius vaistus.

Kosulys gali slėpti pavojingas ligas

Visgi, medikė paaiškina, kad kosulys gali būti rimtesnių ligų išraiška, o kosulį slopinantys preparatai neturėtų būti vartojami be gydytojo paskyrimo, nes kosulį ne visais atvejais reikia malšinti – tai yra refleksas, kurio metu organizmas stengiasi pašalinti kvėpavimo takus dirginantį veiksnį.

Anot K. Lebedevaitės, jei gydantis namų sąlygomis būklė negerėja, būtina kreiptis į medikus.

„Paciento apžiūros metu, pirmiausiai galvojama apie infekcines kvėpavimo takų ligas, reikalaujančias greitos diagnostikos ir gydymo paskyrimo – ūminis bronchitas, tracheitas ar plaučių uždegimas. Lėtinis kosulys gali būti sukeltas rūkymo, įvairių įkvepiamų medžiagų, jį gali patirti ir tie žmonės, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis.

Taip pat kosulį ir net atkosėjimą krauju gali sukelti ūminė būklė – plaučių embolija, kuri yra sunkiai diagnozuojama, nes simptomai gali būti labai įvairūs, tad net ir taikant naujausius diagnostikos metodus dalis atvejų gali likti nediagnozuoti laiku“, – aiškina šeimos gydytoja.

Ji taip pat įvardija, kad širdies ligos, širdies nepakankamumas gali sukelti skysčių sąstovį plaučiuose, kuris irgi gali sukelti kosulį bei kitus kvėpavimo sutrikimus. Dėl lėtinių ligų, tokių kaip tuberkuliozė, onkologinės plaučių ligos, kosulys gali būti užsitęsęs, ignoruojamas, tad šie susirgimai kartais būna diagnozuojami, kai atsiranda papildomi simptomai.

Kada reikėtų kreiptis į medikus?

Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė sako, kad jeigu kosulys trunka keletą dienų, stiprėja, atsiranda krūtinės skausmas, skrepliavimas, atsikosėjama krauju ar atsiranda dusulys – reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atidžiai apžiūrės pacientą, skirs reikalingus tyrimus ir paskirs gydymą.

Visgi, medikė pabrėžia, jog tokie tyrimai, kaip krūtinės ląstos rentgenograma, skiriami ne visuomet.

Šis tyrimas skiriamas jei pacientas skundžiasi kosuliu su skrepliais, pastebimas sumažėjęs kraujo įsotinimas deguonimi, o klausant plaučių, girdima kvėpavimo pakitimų – pašiurkštėjęs kvėpavimas su sausais cypiančiais ar drėgnais karkalais, taip pat, kada yra neaiškios kilmės infekcija ar vargina karščiavimas.

K. Lebedevaitė taip pat paaiškina, jog vyraujant pandemijai ir augant užsikrėtusiųjų skaičiui, pradėjus kosėti, visų pirma reikėtų identifikuoti, ar nejaučiami kiti COVID-19 ligos simptomai: karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas.

Kiti mažiau specifiški simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ir (ar) viduriavimas. Anot jos, pajutus šiuos simptomus pirmiausia reikėtų galvoti apie COVID-19 infekciją ir vadovautis nustatytomis taisyklėmis.