Kodėl traumą patyrusios smegenys tinsta? Mokslininkai mano, kad tai turi apsauginę funkciją

Smegenų traumos yra gana dažnas reiškinys. Dažnai jos siejamos su pavojingomis profesijomis, kontaktiniu sportu ar nerūpestinga vaikyste, tačiau dažniausiai smegenų traumos patiriamos automobilių avarijose ar tiesiog pargriuvus. Smegenų ląstelių ir kraujagyslių tinimas (smegenų edema) gali būti labai pavojingas ir gydytojai bando tai kontroliuoti. Tačiau negi tai yra vienas iš tų žmogaus konstrukcijos trūkumų, kuriuos evoliucija dar turės išgyvendinti?

Mokslininkai mano, kad smegenų tinimas iš tikrųjų turi apsauginę funkciją. Jutos mokslininkai patyrinėjo smegenų tinimą pelėse ir nustatė, kad ištinę neuronai rečiau kenčia nuo perdėto aktyvumo, kuris gali palikti ilgalaikes traumos pasekmes. Nors tinimas pats savaime yra pavojingas gyvybei, dažnai jis praeina savaime. Tais atvejais, kai tinimas nėra nuslopinamas iš karto, neuronų aktyvumas išlieka artimesnis normai.

Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, kad gydytojai turi nekreipti dėmesio į smegenų edemą. Priešingai - smegenų tinimas privalo būti stebimas. Tačiau jį malšinti vertėtų tik tada, kai tai būtina. Kaip rodo šis tyrimas, tinimas padeda apsaugoti neuronus nuo perdėto aktyvumo, kuris gali sukelti ilgalaikes pasekmes.

2017 metais apie milijonas amerikiečių pateko į ligonines dėl smegenų traumų. Daugelis šių žmonių išgyveno, tačiau dalis patyrė smegenų tinimą. Mokslininkai teigia, kad jis gali padėti apsisaugoti nuo vadinamojo toksiško smegenų jaudrumo - būsenos, kuomet po traumos neuronai stipriai suaktyvėja, dėl ko žalojami audiniai. Dėl šio susirgimo, žmogų vėliau gali kamuoti traukuliai, galvos skausmas ir kitos komplikacijos, kurios gali nepraeiti ir kelis mėnesius ar metus.

Smegenys ima tinti iškart po traumos, tačiau didžiausias sutinimas pasiekiamas praėjus maždaug 48 valandoms. Tuomet jis po truputį ima slūgti ir dažnai praeina be jokių pasekmių. Mokslininkai teigia, kad gydytojai turėtų stebėti tinimą ir įsitikinti, kad spaudimas nepasieks pavojingos ribos, tačiau slopinti jį iš anksto nėra būtina. Kita vertus, šis tyrimas atliktas su pelėmis, todėl mokslininkams dar reikės patyrinėti žmonių smegenų edemos mechanizmus.