Nesmagus Déjà vu - kuo pavojingas tarp kailiams auginamų audinių plintantis koronavirusas?

Pasak olandų eksperto, mutavęs virusas, kuris Danijoje iš gyvūnų peršoko į žmones, buvo retrospektyviai aptiktas ir audinių fermoje Olandijoje.

Audinės buvo sunaikintos, ir mutavęs štamas tarp žmonių plačiau nepaplito, sakė jis.

Iki šiol jau šešios šalys yra pranešusios apie koronaviruso protrūkius audinių fermose. Tarp jų yra Olandija, Danija, Ispanija, Švedija, Italija ir JAV.

Yra žinoma, kad audinės yra jautrios SARS-CoV-2 – virusui, sukeliančiam COVID-19, ir kuris gali greitai plisti iš gyvūno į gyvūną tada, kai tūkstančiai gyvūnų laikomi arti vienas kito.

Pačios audinės koronavirusu užsikrėtė nuo fermos darbuotojų – ir kartais vėl perduodavo virusą žmonėms, taip padidindamos riziką, kad virusas įgis mutacijas.

Danijos mokslininkai nerimauja, kad genetiniai viruso pokyčiai, užkrėtę keliolika žmonių, gali sumažinti būsimų vakcinų veiksmingumą.

Genetiniai pokyčiai pastebėti viruso smaigalio baltyme, kuris yra svarbus organizmo imuniniam atsakui – ir yra pagrindinis vakcinų taikinys.

Daniškojo viruso genomo sekos neseniai buvo paskelbtos viešoje duomenų bazėje – kas leidžia kitų šalių mokslininkams tyrinėti mutaciją.

Vageningeno universiteto (Olandija) veterinarijos ekspertas profesorius Wimas van der Poelis sako, kad ši genetinių duomenų analizė atskleidė vieną ankstesnį mutacijos atvejį audinių fermoje, kuris įvyko gegužės pradžioje.

„BBC News“ jis sakė: „Olandiškoje audinėje aptikome virusą su panašia mutacija smaigalio baltymo regione, tačiau ši mutacija neišplito tarp žmonių ir atitinkamo ūkio audinė buvo sunaikinta“.

Olandija ėmėsi plataus masto audinių naikinimo po kelių atvejų, kai žmonės užsikrėtė koronavirusu nuo gyvūnų.

Kai kurie mokslininkai priekaištauja, kad genetiniai viruso duomenys buvo paviešinti tik dabar.

„Manau, kad labiausiai nuvilia tai, jog duomenys į dienos šviesą buvo ištraukti tik dabar“, – sako Kembridžo universiteto (D.Britanija) veterinarijos katedros vedėjas, profesorius Jamesas Woodas.

Jis teigė, kad genetinius pokyčius būtina atidžiai įvertinti, nes Danijos tyrimai rodo poveikį imunitetui. „Tai gali paskatinti griežtesnes karantino priemones keliautojams iš Danijos. Bet reikia ir skubaus atidesnio įvertinimo“, – sako jis.

Audinių auginimui šiuo metu reikalingas „didesnis biologinis saugumas (arba sustabdymas)“, – priduria mokslininkas.

Kad virusai laikui bėgant keičiasi ir atsiranda mutacijos, yra normalu – tačiau ekspertai ypač susirūpinę, kai virusai pereina iš gyvūnų į žmones.

Nemažai gyvūnų gali užsikrėsti virusu nuo žmonių – tačiau audinės, atrodo, yra ypač jautrios.

Karališkojo veterinarijos koledžo Londone profesorius Dirkas Pfeifferis sako, kad nors virusų mutacijos jiems plintant pasireiškia visada, kyla klausimas, ar tai keičia viruso savybes.

„Atrodo, kad šiame etape gali kilti problemų dėl vakcinų veiksmingumo – tačiau tai vis dar neaišku“, – sako jis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia šią savaitę paskelbsiantis SARS-CoV-2 paplitimo audinių ūkiuose rizikos vertinimus.

Belieka laukti, ar Danijos mutacija bus aptikta kitų šalių audinių ūkiuose. Šio mutavusio varianto protrūkis jau turi ir pavadinimą – „5 klasteris“.

Švedijoje audinių viruso protrūkių būta pietrytinėje šalies dalyje. Mokslininkai pranešė, kad genetinė mutacija, rasta Danijos audinėse, Švedijoje iki šiol nebuvo nustatyta.

Parengta pagal BBC.