Šio organo sutrikimai kamuoja net trečdalį lietuvių: neapsigaukite – jo negalavimo simptomai būna apgaulingi

Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos endokrinologės Ingos Fomčenko, tai mažas, bet labai svarbus organas, kurio sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų.

Pasireiškia apgaulingais simptomais

Pasak gydytojos endokrinologės, specifinių simptomų, išduodančių, kad sutriko būtent skydliaukės veikla, nėra. Neretai skydliaukės negalavimai apie save praneša įvairaus pobūdžio simptomais, kuriuos lengva supainioti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ar net psichologinėmis problemomis, todėl skydliaukės ligos ne visada iškart nustatomos.

„Skydliaukės sutrikimams būdingi simptomai atsiranda palaipsniui, priklausomai nuo to, ar joje gaminamų hormonų kiekis sumažėjo, ar atvirkščiai – padidėjo. Kartais žmogus nejaučia visai jokių simptomų ir tik profilaktinio patikrinimo metu sužino, jog turi skydliaukės problemų“, – atkreipia dėmesį gydytoja Inga Fomčenko.

Tampa ir nevaisingumo priežastimi

Pasak gydytojos, apie skydliaukės hormonų sumažėjimą organizme dažnai signalizuoja sulėtėjusi medžiagų apykaita, augantis svoris, kuriuos gali lydėti ir virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas, širdies veiklos sutrikimai – sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis, galvos svaigimas. Neretai žmogus skundžiasi ir silpnumu, nuolatiniu nuovargiu, gali net kamuoti depresinės mintys.

O štai skydliaukės hormonų padidėjimui, anot gydytojos, būdingi atvirkštiniai simptomai: padidėjęs jautrumas, nervingumas, darosi sunku susikaupti, žmogus tampa dirglus. „Taip pat būdingas raumenų silpnumas, sunkesniais atvejais atsiranda ir dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, lipant laiptais ar net esant ramybės būsenos, žmogus jaučia, kad trūksta jėgų. Kai kuriais atvejais kamuoja ir rankų ar viso kūno drebulys, virpėjimas, padažnėjusi širdies veikla, regėjimo sutrikimai.

Kai kurie pastebi, jog ima be priežasties kristi svoris, kankina viduriavimas“, – pasakoja gydytoja endokrinologė.

Gydytoja endokrinologė I. Fomčenko atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai skydliaukės sutrikimai tampa ir nevaisingumo priežastimi. Dėl skydliaukės hormonų disbalanso moterims būdingi menstruacijų ciklo sutrikimai, gali būti sunku pastoti ar išsaugoti nėštumą.

Gydytojos teigimu, nors minėti simptomai nėra būdingi išskirtinai skydliaukės sutrikimams, pastebėjus bent keletą iš jų, jau verta pasitikrinti. Negydomi skydliaukės veiklos sutrikimai gali turėtų įtakos įvairių ligų išsivystymui, didina širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų apykaitos sutrikimų riziką.

Skydliaukės hormonų tyrimai

„Siekiant išsiaiškinti skydliaukės hormonų sutrikimus, atliekami kraujo tyrimai, kurių metu vertinamas skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH arba TTH), taip pat laisvo tiroksino (LT4 arba FT4) ir trijodtironino (LT3 arba FT3) kiekis. Kai kuriais atvejais gydytojas endokrinologas skiria specifinių antikūnų (ATPO, anti-Tg, retesniais atvejais ir kitų) tyrimą. Esant įtarimų, dėl skydliaukės veiklos sutrikimų naudinga atlikti ir ultragarsinį tyrimą, kai įvertinamas skydliaukės dydis, struktūros pokyčiai, galimi audinių pakitimai“, – sako gydytoja I. Fomčenko.

Dažniausi skydliaukės negalavimai

„Sumažėjus skydliaukės hormonų organizme, vystosi hipotirozė. Dažniausiai hipotirozė atsiranda dėl lėtinės skydliaukės ligos – lėtinio uždegimo, kuris neretai yra autoimuninės kilmės ar nulemtas genetiškai, įgimtas. Kitais atvejais hipotirozė gali išsivystyti po įvairių procedūrų ar dėl vartojamų medikamentų, tai yra gydant kitų organų arba pačios skydliaukės ligas.

Būklė, kai organizme skydliaukės hormonų kiekis padidėja, vadinama hipertiroze. Ji atsiranda dėl autoimuninių, įgimtų ligų arba įvairių toksinių medžiagų poveikio. Hipertirozę, nors ir retai, sukelia ir skydliaukėje besivystantys mazgai, kurie pradeda nekontroliuojamai gaminti tiroksiną“, – pasakoja gydytoja endokrinologė.

Pasak jos, dažna skydliaukės patologija yra mazginė struma, kai skydliaukėje randami mazginiai dariniai, dažniausiai atliekant ultragarsinį tyrimą. Mazgai retai kada sutrikdo pačios skydliaukės veiklą, todėl dažnai nesukelia jokių sveikatos negalavimų ir neretai randami atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu.

Ši patologija dažniau nustatoma moterims ir yra susijusi su amžiumi, nors gali būti nustatoma ir visai jaunoms. „Didžioji dalis skydliaukės mazgų yra gerybiniai, tačiau pirmą kartą juos aptikus svarbu atmesti piktybinių navikų galimybę. Įtariant, kad darinys gali būti piktybinis, atliekama aspiracinė mazgo punkcija.

Jos metu gydytojas kontroliuodamas ultragarsu į mazgą įkiša plonytę adatą ir paima šiek tiek audinio ląstelėms ištirti. Atlikus histologinį tyrimą, matoma, ar ląstelės gerybinės, ar piktybinės ir toliau parenkamas atitinkamas gydymas arba stebėjimo taktika. Nors mazgų dažniau aptinkama moterims, piktybiniai skydliaukės dariniai vis tik dažniau nustatomi vyrams“, – pasakoja gydytoja I. Fomčenko.

Uždelsti pavojinga

„Nediagnozuota ar negydoma skydliaukės liga, ar tai būtų hipotirozė, ar hipertirozė, ilgainiui sukelia įvairių negalavimų. Užleista hipertirozė gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, sutrikdyti kaulų medžiagų apykaitą ir sukelti osteoporozę.

Negydoma hipotirozė gali ilgainiui sukelti cholesterolio apykaitos sutrikimus ir pabloginti aterosklerozės vystymąsi, susilpninti širdies veiklą, sukelti nevaisingumą, tapti nutukimo ar depresijos priežastimi. Kuo didesnis ir kuo ilgiau negydytas hormonų trūkumas, tuo sunkesnių komplikacijų galima sulaukti“, – atkreipia dėmesį gydytoja endokrinologė I. Fomčenko.

Pasak gydytojos, skydliaukės sutrikimai gydomi priklausomai nuo ją sukėlusios priežasties. Hipotirozė, kai organizme trūksta skydliaukės hormonų, gydoma jų skiriant papildomai vaistais, kurie padeda papildyti šių hormonų atsargas. Hipertirozė gydoma taip pat medikamentais, stabdančiais skydliaukės veiklą, kartais skiriama ir priešuždegiminių bei kitų skydliaukės veiklą reguliuojančių vaistų. Kai kuriais atvejais aktyvus gydymas neskiriamas, taikoma stebėjimo taktika ir koreguojamas gyvenimo būdas.

Tačiau nustačius vienokių ar kitokių skydliaukės pakitimų, svarbu reguliariai juos stebėti ir konsultuotis su gydytoju. Priklausomai nuo daugelio veiksnių, paskirtas gydymas gali būti ne kartą koreguojamas.

Svarbi profilaktika

Gydytoja sako, kad skydliauke svarbu rūpintis ir profilaktiškai, ypač jei šeimoje yra diagnozuotų skydliaukės sutrikimų, taip pat sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, esant nutukimui, vartojant tam tikrus vaistus.

Moterims, kurioms praeityje buvo diagnozuota skydliaukės sutrikimų, labai svarbu stebėti skydliaukės veiklą nėštumo metu. Būtina iš naujo įvertinti skydliaukės būklę ir galimai skirti gydymą.

Apie skydliaukę

Skydliaukė – tai nedidelė drugelio formos endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje šalia kitų labai svarbių gyvybinių organų – trachėjos ir iš dalies stemplės. Ji sveria vos 15–30 g ir yra sudaryta iš dviejų skilčių: kairės ir dešinės, kurias jungia vadinamoji sąsmauka. Skydliaukę turi visi – ir vyrai, ir moterys.

Pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų, kurie reguliuoja įvairius organizmo procesus, gamyba. Pagrindiniai skydliaukės išskiriami hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie iš esmės yra dvi to paties hormono tiroksino formos, reguliuojančios medžiagų apykaitos procesus organizme. Dar vienas skydliaukės išskiriamas hormonas – kalcitoninas, kuris dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitos procesuose.

Skydliaukės hormonų sintezei naudojamas jodas, štai kodėl jis taip dažnai minimas kalbant apie šią endokrininę liauką. Skydliaukės veiklą reguliuoja galvoje esanti liauka – hipofizė, gaminanti skydliaukę stimuliuojantį hormoną.