Apklausa atskleidė keistą faktą - lietuviai žino, kad renkasi nesveiką maistą, bet vis tiek jį valgo

Remiantis apklausos rezultatais, užpilamų makaronų griebiamasi, kai nėra noro ar laiko suktis virtuvėje (35,2 proc.) arba kai skrandis groja maršą, tačiau tuo metu namuose nėra maisto produktų (33,2 proc). Ne retai „bomžpakiais“ vadinamus makaronus lietuviai vartoja vietoj užkandžio (27,9 proc.), po vakarėlio (23 proc.), iškylose gamtoje (22,9 proc.) bei keliaudami (22,8 proc.).

Pasirodo, tai, jog šis maistas nėra sveikas, žino nemaža dalis lietuvių. Vertindami savo gyvenimo būdą, apklausoje dalyvavę respondentai pažymėjo, jog greitai paruošiamų makaronų valgymas dideliais kiekiais kenkia sveikatai (28,1 proc.). Prie dažniausiai nurodytų gyvenimo būdo savybių pažymėtas gaminimas namuose (27,3 proc.). Tačiau taip pat nemaža dalis nurodė užimtą gyvenimo būdą (24,7 proc.).

Be to, įdomu tai, jog kasdien supakuotą maistą besirenkantys vartotojai, domisi tuo, ką deda į burną – apie greitai paruošiamus produktus yra linkę klausti aplinkinių, ieško papildomos informacijos, skaito sudėtį.

Vartotojų gyvenimo būdo charakteristika atskleidė, jog tokio pasirinkimo griebiamasi dėl greito gyvenimo tempo – dauguma kasdien pusfabrikačius valgančių lietuvių apklausoje pažymėjo, jog dažniausiai valgo ne namuose, yra sportuojantys, dažnai keliauja.

Tuo tarpu verslo kompanijos, investuojančioms į šių produktų reklamą tradiciniais kanalais bei nuomonės formuotojus socialiniuose tinkluose, turėtų atkreipti dėmesį, jog vartotojų pasirinkimui tai daro itin mažai įtakos – tokį požiūrį išreiškė beveik penktadalis apklausoje dalyvavusių respondentų. Taip pat, renkantis dar kitaip vadinamus „naftinius makaronus“, mažai reikšmės teikiama, ar supakuotas maistas be gliuteno.

Lietuvos vartotojai paklausti, į kokius kriterijus atkreipia dėmesį pirkdami greitai paruošiamus makaronus, nurodė, jog svarbiausias aspektas – pasiūla parduotuvėje: renkamasi iš to, ką tuo metu galima rasti lentynose. Taip pat įdomu tai, jog iš gausybės produktų renkantis užpilamus makaronus žymiai svarbiau skonių įvairovė bei natūralumas ir lengvas paruošimo būdas, o ne tokie aspektai kaip kaina, prekės ženklas ar ekologiškumas.

Apklausa rodo, kad dažniausiai užpilamus makaronus lietuviai perka parduotuvėse arba prekybos centruose. Pirkti tokio tipo maisto produktus internetinėse parduotuvėse, maisto ar šaltųjų gėrimų automatuose, taip pat mažose parduotuvėse – vis dar nepopuliaru.

Viena iš tyrimo organizatorių, Kauno kolegijos docentė dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė teigia, kad vartotojų elgsenos tyrimai atskleidžia tiek bendrąsias visuomenės tendencijas, tiek verslo sprendimams aktualius duomenis, siekiant prognozuoti ateities vartotojų elgseną, o kartu ir numatyti galimus pardavimus tikslingai taikant marketingo priemones.

„Šis tyrimas atskleidė, kad dažniausiai verslų taikomos kainų karų strategijos nebūtinai yra prasmingos – vartotojas perka ne kainą, prekės ženklą ar ekologiškumą, o produkto skonį“, – dėmesį atkreipia doc. dr. L. Jesevičiūtė-Ufartienė.

Vartotojų elgesio tyrimą, renkantis greitai paruošiamą maistą, organizavo Kauno kolegijos Verslo fakulteto Verslo vadybos katedros dėstytojų ir studentų komanda. Apklausoje dalyvavo 918 Lietuvos gyventojų, kurių 40,1 proc. sudarė 19-22 amžiaus gyventojai, o 20 proc. – 23-30 metų amžiaus. 74,1 proc. sudarė dirbantys arba studijuojantys asmenys.

Šis tyrimas aktualus greitai paruošiamų makaronų gamintojams. Dėl projektų su Jūsų įmone galite kreiptis į Kauno kolegijos Verslo centrą.

Išskirta citata: „Iš gausybės produktų renkantis užpilamus makaronus žymiai svarbiau skonių įvairovė bei natūralumas ir lengvas paruošimo būdas, o ne tokie aspektai kaip kaina, prekės ženklas ar ekologiškumas“.