Dietologė patarė, koks maistas padės greičiau sveikti susirgus: vaisiai ir daržovės tokiu atveju tik antroje vietoje

Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų įsitikinę, jog angliavandenių turintys produktai geriausiai padeda atsistatyti sergant.

Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės Editos Gavelienės, sveikstant reikalingas tinkamas kalorijų, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų įsisavinimą gerinančių angliavandenių ir riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui reikalingų riebalų kiekis.

„Tačiau jei sveikatos būklė yra itin prasta ir organizmui reikia kuo skubiau atsistatyti, svarbiausia pacientui užtikrinti reikiamą baltymų ir kalorijų kiekį. Tik po to turime galvoti apie skaidulas ar kitas maistines medžiagas“, – sako ji.

Apklausos duomenimis, 31 proc. gyventojų galvoja, kad angliavandeniai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės, pilno grūdo gaminiai ir košės, padeda greičiau atsistatyti sergant. Angliavandenių turinčius produktus dažniau įvardijo vyrai (35,7 proc.), taip pat darbininkai ir techniniai darbuotojai (36,3 proc.).

„Sveikimo procesas yra imlus kalorijoms, o vaisių ir daržovių kalorijų tankis yra mažas. Todėl norint pasveikti kartais svarbiau yra kalorijos, o ne vitaminai ir mineralinės medžiagos, gaunamos su vaisiais. Ne kartą yra tekę susidurti su situacija, kai pacientas neturi apetito, tačiau ant šalia jo lovos esančios spintelės palatoje sukrautos vynuogės ar apelsinai. Vieną kitą vynuogę ar apelsino skiltelę pacientas įveikti gali, tačiau su vaisiais be vitaminų ir mineralinių medžiagų jo organizmas gauna ir fruktozės, kuri šiek tiek slopina apetitą. Tai reiškia, kad žmogus ir vėl nebenori valgyti nei košės, nei mėsos patiekalo, kurių jam išties reikia“, – aiškina gydytoja dietologė.

Sveikstant baltymai – pirmoje vietoje

Remiantis tyrimo duomenimis, antroje vietoje po angliavandenių yra baltymai. 24 proc. apklaustųjų mano, kad daug baltymų turintys produktai, tokie kaip mėsa ar varškė, gali padėti atsistatyti organizmui po ligos. Tokių produktų nauda labiausiai įsitikinę jauniausi, 18-25 m., respondentai (28 proc.) ir namų šeimininkės (33,3 proc.).

Tačiau gydytoja E. Gavelienė sako, kad būtent baltymai turėtų būti pirmoje vietoje – ūmaus sveikatos sutrikimo metu ar siekiant atsigauti po jo būtina į racioną įtraukti kuo daugiau baltymų turinčių produktų.

„Siekiant kuo greičiau atsistoti ant kojų būtina vartoti maisto produktus, turtingus baltymais – jie gali būti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės. Naudingi gyvūninės kilmės produktai, kurių baltymai yra visaverčiai bei pakankamai lengvai įsisavinami, yra mėsa, kiaušiniai, rūgusio pieno produktai ir žuvis. Augalinės kilmės produktai, tinkantys sveikstančiam organizmui – įvairios kruopos. Tai gali būti grikiai, bolivinė balanda, avižų dribsniai, kuriuose taip pat gausu baltymų ir naudingųjų angliavandenių“, – rekomenduoja ji.

Pasak gydytojos E. Gavelienės, baltymai reikalingi tam, kad būtų užtikrinta sveikimo metu vykstanti intensyvi hormonų ir fermentų veikla, taip pat ląstelių atsinaujinimo procesas.

Pagal situaciją ir maisto papildai

Tyrimas atskleidė, kad 24 proc. respondentų neabejoja, kad norint greičiau pasveikti yra būtini maisto papildai. Pavyzdžiui, žuvų taukai ir gerosios bakterijos. Maisto papildus dažniau nurodė moterys (26,9 proc.) ir vyriausi tyrimo dalyviai (56 m. ir daugiau) – 26,3 proc.

Gydytoja dietologė išskiria dvi maisto papildų kategorijas. Viena – vitaminų, multivitaminų, atskirų mikroelementų, baltymų preparatai. Kita kategorija yra papildomo maitinimo gėrimai. Tai specialus medicininis maistas, kuris konkrečiame tūrio kiekyje turi tam tikrą kalorijų ir vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų, sveikatai palankių riebalų, ir angliavandenių, bei skaidulų kiekį.

„Jeigu pacientas neturi apetito, negali suvalgyti jam reikalingo maisto, labai svarbu laiku prisiminti papildomo maitinimo gėrimus. Po to atsižvelgiant į konkretaus paciento būklę ar pažeistą organą, būtina nuspręsti, ar jo racioną dar papildyti tam tikrais mikroelementais, vitaminais arba baltymų papildais“, – teigia gydytoja E. Gavelienė.

Badavimui gydytojai sako ne

Gydytoja dietologė pasakoja, kad dirbant ligoninėje jai tenka išgirsti pacientus sakant, jog pasveikti jiems padės dalinis arba visiškas badavimas.

„Ne kartą girdėjau, kaip žmonės sako, kad kai šuniukas suserga, jis nieko nevalgo, todėl, kai sergu, man irgi valgyti nereikėtų. Nemažai pacientų prisiklausę apie dalinio arba visiško badavimo naudą. Tačiau bet koks sveikatos sutrikimas yra imlus energijai procesas. Tam, kad vyktų audinių atsinaujinimas po operacijų, organizmo atsistatymas po karščiavimo ar ląstelių atsinaujinimas po elementaraus kosulio, reikia daugiau energijos – tai reiškia daugiau kalorijų“, – sako ji.

Sveikatai mažiau palankus maistas gali padėti?

Apklausos duomenimis, 21 proc. gyventojų mano, kad bet koks, kad ir nesveikas maistas, teikiantis džiaugsmo sergančiajam, gali padėti jam pasveikti. Nesveiką maistą kur kas dažniau nei kiti tyrimo dalyviai rinkosi vyriausi respondentai (56 m. ir daugiau) – 24,4 proc. Taip galvoja ir mažiausias pajamas gaunantys (iki 300 eurų) gyventojai – 24,5 proc.

Gydytojos E. Gavelienės teigimu, kuomet pacientai, kurių apetitas yra dingęs, pavyzdžiui, po didelės apimties operacijų ar onkologinių susirgimų gydymo, negali suvalgyti reikalingo maisto kiekio, tai bandoma užtikrinti kitais būdais.

„Tokiu atveju paciento organizmo maistinių medžiagų poreikį stengiamasi patenkinti medicininiais būdais – maitinant pro zondą ar į veną. Bet jei toks ligonis išreiškia kokio nors, kad ir sveikatai nepalankaus, maisto pageidavimą – tai yra geras ženklas. Tokiu atveju jam niekas nedraudžia valgyti net ir „greito“ maisto. Man pačiai teko susidurti su situacija, kai mėsainis, žmogui atnešęs džiaugsmą, paskui atgaivino jo apetitą, norą valgyti ir kitokį maistą“, – pavyzdžiu dalijasi specialistė ir priduria, kad pirmenybė visgi teikiama sveikatai palankiam, maistingam, tinkamą kalorijų kiekį turinčiam maistui.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Supportan“ užsakymu, tyrime dalyvavo 1006 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.