Koronavirusą tyręs Paulius Yamin Slotkus: „4-ąja pandemijos banga gali tapti psichikos ligos“

Papasakokite, kaip gimė idėja atlikti tyrimą, susijusį su COVID-19 pandemijos daroma įtaka?

Idėja gimė pamačius darbo, kasdienės veiklos pokyčius. Labiausiai jie buvo juntami kovo mėnesį, Lietuvoje įvedus pirmąjį karantiną. Pasikeitė ne tik mano, bet ir kolegų gyvenimas. Pašaliniai žmonės taip pat pradėjo dalytis istorijomis ir išgyvenimais: įvesti ribojimai neigiamai paveikė jų psichologinę būklę. Tiesa, svarbu paminėti, kad karantino poveikis kai kuriems buvo ir teigiamas, pavyzdžiui, žmonės galėjo daugiau laiko praleisti su šeima.

Buvo įdomu sužinoti, kaip žmonės stengiasi įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus neigiamus padarinius. Su komandos nariais pradėjome kurti klausimyną, kuriuo remiantis būtų įmanoma lengviau įvertinti koronaviruso padarinius įvairiose šalyse. Tikėjomės rasti įžvalgų, kurios būtų naudingos ne tik šalių vyriausybėms, įmonėms, bet ir paprastiems žmonėms, norint įveikti šią ir kitas panašias krizes.

Kas tyrimo metu Jums buvo įdomiausia? Kodėl?

Išskirčiau keletą dalykų. Pirmiausia, tai įvairūs būdai, kuriais naudodamiesi žmonės prisitaikė prie nepalankių sąlygų. Pavyzdžiui, žmonės teigia, kad tokia veikla, kaip maisto gaminimas, vaikų priežiūra, nėra našta, ji nesukelia streso. Priešingai, tai puikus būdas sumažinti stresą.

Antra, žmonės stengiasi susiburti, padėti vieni kitiems. Remiantis mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 1 iš 5 respondentų, kuris yra susijęs su VILNIUS TECH, karantino metu padėjo savo bendruomenei ir šaliai. Visa tai turi teigiamą poveikį ne tik padedančiojo psichinei būklei, bet ir visai visuomenei.

Tyrimą atlikote su komanda. Į kokius kriterijus atsižvelgdamas būrėte savo komandą? Kodėl?

Sulaukęs Paryžiaus pažangių studijų instituto ir jų pasaulinio pandemijos tyrimų tinklo (angl. World Pandemic Research Network) pasiūlymo, galėjau prisidėti prie CCAQ krizių įveikimo vertinimo klausimyno kūrimo.

Tai – atvirojo kodo klausimynas, kurį COVID-19 pandemijos metu galima naudoti vertinant žmonių reakcijas į stresą. Jį kūrėme kartu su geriausiais Europos ekspertais iš VILNIUS TECH, Londono ekonomikos mokyklos, Kopenhagos ir Dublino universitetų.

Šio tyrimo duomenis naudoti ir pritaikyti galės viso pasaulio mokslinių tyrimų grupės. Šiuo metu paraiškos dėl naudojimo teikiamos Lietuvoje, Italijoje, Airijoje, taip pat planuojama teikti Kinijoje ir Kolumbijoje.

Kuriant CCAQ klausimyną, prisidėjo ir tarptautiniai mokslininkai. Bendradarbiavau su Londono ekonomikos mokykloje dirbančia Giulia Magnani, Elgesio laboratorijoje (angl. Behavioral Lab LT) dirbančia dr. Dalia Bagdžiūnaite. Svarbu šią apklausą taikyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kad būtų galima jas palyginti.

Kiek laiko truko Jūsų tyrimas?

Tyrimą pradėjome kovo mėnesį, kai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas, o apklausą platinome balandžio mėnesį. Gautus duomenis analizuojame iki šiol.

Koks buvo tyrimo tikslas, uždaviniai, eiga?

Tyrimo metu buvo siekiama geriau suprasti psichologinius mechanizmus, kuriuos žmonės naudoja, stengdamiesi įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus neigiamus padarinius. Visa tai reikalinga tam, kad valstybės institucijoms, įmonėms ir žmonėms būtų galima pateikti rekomendacijas, kurios galėtų sumažinti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.

Norėdami šią idėją įgyvendinti, kaip ir minėjau, sukūrėme klausimyną. Jį platinome daugelyje šalių. Viliuosi, kad su išvadomis susipažins ne tik atskirų valstybių politikai, verslo atstovai, bet ir paprasti žmonės.

Lietuvoje, naudodamiesi VILNIUS TECH vidiniais ir išoriniais kanalais, prašėme žmonių atsakyti į klausimus ir surinkome beveik 400 respondentų atsakymus. Į apklausą atsakė 78 proc. Vilniuje gyvenančių žmonių. Daugiau nei pusė respondentų, t. y. 62 proc., buvo moterys. 67 proc. apklaustųjų priklausė 18–30 metų amžiaus grupei.

Kokie atlikto tyrimo rezultatai? Kaip manote, nuo ko jie priklauso?

Tyrimo metu išsiaiškinome daug įdomių faktų. Dalį jų patvirtina ir kiti moksliniai tyrimai. Tai turėtų padėti teikiant patarimus, kaip sumažinti neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį. Pavyzdžiui, karantino metu stresą jautė ne tik tie žmonės, kurie anksčiau turėjo psichikos sutrikimų.

Remiantis rezultatais, Lietuvoje net 75 proc. žmonių patyrė stresą, o 60 proc. patyrė bent vieną iš šių reakcijų: jautė nerimą, nebuvo motyvuoti atlikti tam tikrus darbus, jiems buvo sunku susikaupti.

Skirtingo amžiaus grupių žmonės buvo paveikti nevienodai. Tyrimo metu jaunesnio amžiaus, mažas ir vidutines pajamas gaunantys, nesimokantys, universitetinio išsilavinimo neturintys, nesusituokę, neturintys vaikų žmonės pažymėjo, kad karantino laikotarpiu patyrė itin didelį stresą.

Analizuojant gautus rezultatus paaiškėjo, kad žmonės buvo labiau susirūpinę ne dėl savo sveikatos ar saugumo, o priešingai – dėl savo artimųjų sveikatos, jų saugumo ir to, kad artimieji turi nepakankamai lėšų.

Daug streso sukelia ir domėjimasis žiniasklaidoje skelbiama informacija apie COVID-19 pandemiją. Taip pat žinojimas, kad teks vykti viešuoju transportu, pavyzdžiui, autobusais, lėktuvais, taksi automobiliais.

Karantino metu pasikeitė veikla, kuria žmonės užsiima: jie pradėjo daugiau gaminti, dažniau skaityti interneto dienraščius, apsipirkinėti internetu, mokytis nuotoliniu būdu, tvarkytis. Tiesa, šie pokyčiai tarp moterų ir vyrų pasiskirstę netolygiai. Moterys dažniau gamino maistą ir tvarkė namus, o vyrai dažniau mokėsi.

Respondentai teigė, kad mokymasis, darbas, maisto gaminimas, vaikų priežiūra jiems nebuvo našta. Priešingai, ši veikla padėjo įveikti krizę ir sumažinti streso lygį.

Atlikote tyrimą apie COVID-19. Kaip manote, kam pandemija padarė didžiausią įtaką? Kodėl?

Sunku pasakyti, bet daugiau dėmesio turime skirti žmonių psichinei sveikatai, kuriai COVID-19 pandemija, įvesti ribojimai padarė didžiausią poveikį. Kiekvienas iš mūsų turi suprasti, kad reikia keisti senus įpročius. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Praeis dar daug laiko, kol galėsime grįžti į įprastas vėžes.

Dirbdami neįprastomis sąlygomis, turime prie jų prisitaikyti, diegti naujoves, užuot grįžę prie senų įpročių.

Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti, norint kuo greičiau atsigauti po koronaviruso pandemijos?

Tikiu, kad atliktas tyrimas pateikia tam tikrų įžvalgų, kaip padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą pandemijos daromą poveikį mūsų psichinei sveikatai. Tai – puiki galimybė prisitaikyti prie naujos situacijos, transformuotis ir diegti naujoves.

Siunčiame labai aiškią žinią valdžios institucijoms, įmonėms, visuomenės nariams – būtina atkreipti dėmesį į žmonių psichinę sveikatą, neigiamus padarinius sveikatai, kuriuos sukelia COVID-19 pandemija. Nukentėti gali visi. Ne tik tie, kurie anksčiau yra sirgę psichinėmis ligomis.

Atrodo, kad pagalba kitiems, aktyvus dalyvavimas iniciatyvose ne tik padeda mūsų psichologijai, bet ir sumažina neigiamą krizės poveikį.

Kaip manote, ką turėtų padaryti kiekvienas, norėdamas prisidėti prie koronaviruso plitimo mažinimo?

Pirmiausia pagalvokite apie kitus. Apklausos rezultatai rodo, kad žmonėms labiau rūpi artimųjų, o ne jų pačių sveikata ir saugumas. Tai yra gera žinia. Nes būtent tai gali paskatinti daugelį žmonių laikytis rekomendacijų ir ribojimų, kurie, kaip mes žinome, gali padėti sumažinti viruso plitimą.

Žmonės yra linkę netinkamai vertinti įvairias rizikas. Pavyzdžiui, jie netinkamai dėvi kaukę ir sako, kad susidūrę su virusu išliks drąsūs ir sveiki. Jų nuomonė pasikeičia tuomet, kai kalbama apie galimybę apsaugoti kitus žmones. Juk žinome, kad kaltės jausmas – itin galingas. 

Visuomenės nariai turėtų būti sąmoningi: nereikia, kad vyriausybė nuspręstų ir pasakytų, nuo kurios dienos kaukes dėvėti privaloma, kada galima jų nenešioti. Tai suprasti turėtume patys, norėdami pasirūpinti savo artimaisiais.

Žinutė mąstyk apie kitus apima valdžios institucijas ir įmones: ekonomika ir pelnas – labai svarbūs veiksniai. Tačiau kiekvienas, kuris rimtai vertina ilgalaikes prognozes, turi pripažinti, kad labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą.

Žinoma, ji priklauso ir nuo žmonių psichologinės pusiausvyros. Pavyzdžiui, jeigu žmonės negali dirbti pagal lankstų darbo grafiką, mažėja jų motyvacija, jie perdega.

Kaip manote, kokį vaidmenį pandemijos metu atlieka bendruomenė?

Mano manymu, labai svarbų. Atliktas tyrimas atskleidė, kad veikimas kartu su bendruomene ar jos labui padeda sumažinti neigiamą psichologinę įtampą ir kitus krizės padarinius.

Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, padedantys kitiems, krizės metu dažnai patiria daug didesnį stresą. Tačiau pasibaigus krizei jie būna daug geresnės psichologinės formos. Manau, kad mes turime perduoti šias žinias kuo daugiau žmonių, kad jomis būtų galima pasinaudoti.