Gydytojo patarimai karščiuojant: kaip numušti temperatūrą be vaistų ir kada jau reikia kviesti greitąją?

Pradėkime nuo „popso“: vaistai. Dažniausiai naudojami paracetamolis (acetaminofenas) ir ibuprofenas (suaugusiems ir kiti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai). Jų poveikis šiek tiek panašus, šiek tiek ir skiriasi, vieniems veiksmingesnis vienas, kitiems kitas, bet didelio skirtumo nėra. Būsimoms mamoms, mažiesiems iki metų, o kai kas nurodo ir iki dviejų, vartojantiems krešumą veikiančius arba turinčius opą skrandyje pacientams vaistas numeris vienas – paracetamolis. Jeigu karščiuojant dar kažką skauda, vaikui dygsta dantukai, galbūt geriau suveiks ibuprofenas. Pabandyti galima ir vieną, ir kitą.

Ko negalima? Viršyti dozių, naudoti netinkamus vaistus ir daryti vaistų kokteilius, panaudojus maksimalias dozes vieno vaisto, papildomai išgerti kito. Paracetamolio ir ibuprofeno pavadinimai ir molekulės skirtingos, tačiau kepenyse jie perdirbami toje pačioje vietoje ir pašalinis poveikis neliks nepastebėtas. Todėl vengiant per didelių vieno vaisto dozių keisti jo kitu negalima. Juk saugodami kepenis nuo degtinės konjako negeriate? Vartoti juos pakaitomis galima, tačiau būtina išlaikyti laiko tarpus tarp tablečių, kaip ir vartojant vieną vaistą. Tačiau kaip neviršyti dozių?

Dozavimas: Saugi paracetamolio paros dozė suaugusiems 2 gramai (4 tabletės po 500 mg), maksimali – 8 tabletės. Bet šioje situacijoje nereikia siekti maksimalaus rezultato. Vaikams nereikėtų viršyti 60mg/kg dozės. Ibuprofeno tablečių skaičius tas pats, tik jų svoris mažesnis. Saugu suvartoti 4 tabletes po 400 mg, maksimaliai iki 8 tablečių ir nereikia siekti aukštumų. Vaikams nereikėtų viršyti 30mg/kg dozės.

Jeigu vaikas sveria 10 kilogramų jis gali gauti (60 kartų po 10) 600 mg paracetamolio, 4 kartus po 150 mg. Arba, jokiu būdu ne „ir“, 300 mg ibuprofeno – 3 kartus po 100 mg.

Netinkami vaistai – aspirinas ir analginas. Taip, žinau, mano mama ir močiutė man būtent su jais temperatūrą malšino, ir nieko, išgyvenau. O kažkas neišgyveno. Virusinių susirgimų atveju šitie AA (Aspirinas ir Analginas) gali duoti retas, bet liūdnas komplikacijas, pvz. Rey sindromą, kurios baigsis kitomis AA – amžina atilsim.

Veikimo laikas: Vaistai veikia nuo 4 iki 8 valandų, priklausomai nuo dozės, ligos ir vėsinimosi galimybių. Jeigu pavyksta vaistais numalšinti temperatūrą dviem laipsniais bent dviem valandoms – vaistai veikia ir temperatūra pasiduoda gydymui. Tokiu atveju kita dozė ne anksčiau nei po 4 valandų.

Prakaitavimas. Mes vėsinamės prakaituodami, nemokame lekuoti kaip šunys. Jei sudavus tabletę nekrenta temperatūra, tai nereikia kišti antros, o reikia leisti atvėsti: perrengti sausais drabužiais, pakeisti šlapią patalinę, užtikrinti oro srautą. Įvyniotas ir nuo aplinkos apsaugotas ligoniukas neatvės, kad ir kiek kilogramų paracetamolio žvakučių jam sukišite. Šeimininkės vynioja puodą į antklodes tam, kad jis liktų šiltas, o ne tam, kad greičiau atšaltų.

Skysčiai. Prakaitas – etiologinė ir etimologinė prakaitavimo sudedamoji, o pagrindinis prakaito šaltinis yra skysčiai. Jei negersime, tai neturėsime, ką išprakaituoti. Visada lengvai išprakaituojate ir greitai nukrenta temperatūra net be arbatų gėrimo? Jūsų puikiai veikiantis termoreguliacijos centras smegenyse (bent jau geresnis nei Černobylio atominėje), tinkamas kūno ploto ir svorio santykis ir pakankamos skysčių atsargos. Ne visiems taip pasisekė: maži vaikai ir senyvi žmonės neturi kokybiškai veikiančio nei vieno iš išvardytų ir be pagalbos jų galimai laukia minėtos atominės likimas.

Gliukozė. Dar vienas būtinas komponentas – kuras karščiuojančiam kūnui. Juk ir širdies darbas greitėja, ir kvėpavimas dažnėja, ir šaltkrėčio metu raumenukai darbuojasi – jiems reikia energijos. Pigiausia ir veiksmingiausia energija yra gliukozė. Paduokite garuojančiam ne šiaip arbatos, o saldžios arbatos, to užteks. Karščiavimas ne pats tinkamiausias momentas pradėti laikytis keto dietos. Ypač vaikams ir senoliams. Baigsis viskas acetono kvapu ir lašelinėmis.

Greita pagalba. Kai naktį šokteli temperatūra iki 40 laipsnių, nėra kantrybės sulaukti, kol suveiks vaistai, nėra vaistų, arba nėra laiko laukti kitos dozės pagal grafiką, visiems, švelniai tariant, nekomfortiška. Ką daryti? Pasinaudokite prakaito pakaitalu. Tik nereikia jo ieškoti vaistinėse šalia dirbtinių ašarų (švelnus šviežias moteriškas ir aitrus išlaikytas vyriškas). Padės paprastas šiltame vandenyje sudrėkintas minkštas rankšluostukas. Nurengiame karščiuojantį, paguldome ant nugarytės, pašluostome su vos vos drėgna šluoste nuo galvos iki kojų.

Vanduo neturi būti šaltas, nuo šluostės neturi varvėti, nes mums nereikia plauti, mums reikia sudaryti ploną drėgmės sluoksnį, nereikia naudoti nei degtinės, nei acto, nei šlapimo – smarvė ir lipnumas nėra sveikatos požymis. Nuo iki 39 laipsnių įkaitinto kūno puikiai garuoja ir paprastas vanduo. Kol prieisite prie kojyčių, Jūsų pečiuko kakliukas jau bus sausas. Apverčiame ant pilvuko ir kartojame procedūrą, kol atsiras žąsies oda, šluostomajam pasidarys šalta arba nuobodu. Per 3-4 pašluostymus temperatūra krenta 2 laipsniais visada. Taip, vėliau vėl pakils, bet procedūra lengvai kartojama, galiausiai suveiks vaistai, nebebus taip baisu ir, perrengus sausai ir pakeitus šlapią patalynę, visi išsimiegos.

Pavojaus ženklai. Kada kreiptis į gydytojus ar sunerimti?

Karščiavimas, kurio nepavyksta sumažinti 2 laipsniais 2 ir daugiau valandų.

Karščiavimas su mieguistumu ar kitais sąmonės sutrikimo požymiais numušus temperatūrą.

Naujai atsiradęs karščiavimas, kai jau buvote pasveikęs.

Karščiavimas su naujai atsiradusiais „židininiais simptomais“: galūnių tinimas ir skausmas, pilvo skausmas, skausmas šlapinantis, kosulys ar oro trūkumas, galvos skausmas, naujai atsiradęs bėrimas.

Karščiavimas išlieka 3 paras.

Kai yra lėtinių ligų, galinčių pabloginti atsparumą infekcijai.

Neseniai atlikta operacija ar procedūra (pvz., uždėtas gipsas).

Nežinote, kaip vertinti karščiavimą ir ką su juo daryti.

Svarbiausia: neatvėskime iki kambario temperatūros ir išlikime karšti vienas kitam savo jausmais, bet ne kūno temperatūra.