Lietuvos mokslininkai siekia sukurti unikalų koronaviruso aptikimo metodą: leistų nustatyti kur kas daugiau ir pacientas nepatirtų jokių nemalonių pojūčių

Vilniaus universiteto profesorė Alina Pūrienė pasakojo, kad mintis tyrinėti seiles kilo ne atsitiktinai. Jau anksčiau Lietuvoje buvo tiriamos seilės, nes odontologijoje yra įvairių ligų, kurios vystosi tada, kai džiūsta burna.

Atlikus nacionalinį tyrimą, skirtą įvertinti burnos sveikatos būklę, paaiškėjo, kad apie ketvirtadalis gyventojų Lietuvoje skundžiasi tam tikru burnos sausumu, vieniems – tai epizodinis sutrikimas, o kitiems – nuolatinė būklė. Ypač tada, kai sergama Sjogren‘o sindromu, dėl kurio būna sausa ne tik burna ir akys, bet ir kiti organai, nes ši liga paliečia gleivines.

Tokiems žmonėms būna sunku ne tik ryti, bet ir kalbėti, dažnai rankinėje jie nešiojasi vandens buteliuką, o naktį miega šalia lovos pasidėję stiklinę, kad prabudę galėtų atsigerti.

„Mūsų atlikti tyrimai, susiję su burnos sausėjimu, paskatino dar labiau gilintis į seilių sudėtį, kilo mintis, kad seilės gali būti naudingos taip pat kuriant testą dėl koronaviruso“, – teigė A.Pūrienė.

Padėtų apsaugoti nuo nemalonių pojūčių

Unikalus metodas netgi galėtų apsaugoti pacientus nuo nemalonių pojūčių, kurie kyla renkant ėminius polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testui, padedančiam aptikti genetinę viruso dalį.

Ne paslaptis, kad imant nosiaryklės tepinėlio ėminį, daugeliui žmonių ši procedūra yra nemaloni. Kai kam byra ašaros, norisi atsikosėti, o užsikrėtus COVID-19 infekcija yra negerai kosėti, nes tokiu būdu platinamas užkratas.

Tuo tarpu seilių tyrimas galėtų būti kur kas paprastesnis, nesukelti nemalonių pojūčių, juk dėl tokios patirties žmonės neretai vengia kartoti PGR testą. Subūrus mokslininkų komandą, iškilo klausimas, kaip rinkti pacientų seiles.

Anksčiau seilės būdavo renkamos ligoniams spjaudant į mėgintuvėlį. Toks metodas nėra saugus, jei žmogus yra užsikrėtęs koronavirusu, nes su oro lašeliais jis gali paskleisti užkratą.

Lietuvos mokslininkai paruošė specialią metodiką, kaip saugiai rinkti seiles. Sandariai uždarytas seilių mėginys vėliau keliauja į laboratoriją.

„Stengiamės sukurti tokią koronaviruso tyrimo iš seilių metodiką, kuri būtų standartizuota ir apimtų visus etapus. Labai džiaugiuosi, kad yra suburta mokslininkų grupė. Neabejoju, kad mums pavyks sukurti naują seilių tyrimo poėmio metodą, padedantį aptikti koronavirusą ir stebėti jo sukeltus imuniteto pokyčius“, – teigė A.Pūrienė.

Nereikėtų net mobiliųjų punktų

Prie šio projekto, kuris startavo kilus pirmai karantino bangai, prisijungė ne viena šalies gydymo įstaiga.

Seilių pavyzdžiai yra renkami Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centre, kur gydomi sergantieji COVID-19 liga, tai pat Abromiškių reabilitacinėje ligoninėje.

Viena tyrimo autorių Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė tikino, kad unikalaus metodo kūrimas – tai komandinis darbas, nes surinkti seilių mėginiai vėliau keliauja į Nacionalinio vėžio instituto laboratoriją.

Tačiau norint kuo greičiau sukurti naują medicinos produktą ir paleisti į gamybą, reikia nemažai investicijų. Kita vertus, naujas seilių metodas, aptinkantis koronavirusą, galėtų sutaupyti šaliai daug pinigų, o visuomenei parodyti, kad Lietuvos mokslininkai žengia koja į koją su šiuolaikine medicina.

Nacionalinio vėžio instituto vadovė profesorė Sonata Jarmalaitė neabejojo, kad seilių tyrimas suteiktų naujų galimybių testuoti koronavirusą.

Manoma, rinkti seiles galėtų ne tik gydymo įstaigos, bet ir patys žmonės. Sandariai uždarius mėgintuvėlį su seilėmis, jį galima būtų išsiųsti į bet kurią koronavirusą testuojančią laboratoriją. Tirti seilėms nereikėtų netgi mobiliųjų punktų ir juose dirbančio medicinos personalo.

Profesorė S.Jarmalaitė pasakojo, kad prie šio mokslinio projekto prisidėjo įvairūs partneriai, pavyzdžiui, įmonė „Diagnolita“ dovanojo savo sukurtą stabilizuojantį skystį, į kurį renkamos seilės, kiti – padėjo įsigyti reagentų.

Kuriant originalią metodiką, reikėjo gauti Biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą. Nors 2019-aisiais buvo prašoma leisti surinkti kelis šimtus seilių mėginių, bet tai tik pradžia. Profesorė S.Jarmalaitė pripažino, kad galvojant apie komercinį medicinos produktą reikėtų kur kas platesnio klinikinio tyrimo.

Įmanoma prognozuoti taip pat infekcijos eigą

Pasaulyje yra aprašytas ne vienas būdas, kaip iš seilių galima išskirti koronavirusą. Yra patentuotos inovatyvios technologijos, leidžiančios viruso RNR aptikti per pusvalandį kitais nei PGR metodais.

Tačiau Lietuvos mokslininkai turi kur kas didesnių tikslų.

„Mes siekiame iš seilių mėginio nustatyti kur kas daugiau – ne tik genetinę koronaviruso medžiagą RNR, ką jau daro iki šiol plačiai taikomas vadinamasis PGR testas. Ieškome taip pat antikūnų ir antigenų, o tai jau yra baltymai“, – pasakojo S.Jarmalaitė.

Šią projekto dalį padeda atlikti bendrovė „Erumpo“, ieškanti naujų technologijų medicinos diagnostikoje. Tirdami baltyminių vėžio žymenų rinkinio raiškos pokyčius, bendrovės mokslininkai jau anksčiau sukūrė vadinamąją biolustų technologiją.

Taikant biolustus, įmanoma vienu metu aptikti daug baltymų. Tai svarbu, galvojant apie tuos COVID-19 infekcija sergančius ligonius, kuriems gresia citokinų audra.

Perteklinis baltymų kiekis seilėse yra reikšmingas rodiklis, signalizuojantis sunkią infekcijos eigą. Vadinasi, seilių tyrimas galėtų padėti išaiškinti tą pacientų grupę, kuriems koronavirusas yra kur kas pavojingesnis nei kitiems.