Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Įsivaizduokite: moteris vakare išgėrė kelis kokteilius, ryte, norėdama palengvinti pagirias, išgeria ibuprofeno tabletę ir išbėga pabėgioti. Ji niekada neturėjo problemų nei dėl alkoholio, nei dėl ibuprofeno, nei dėl sporto. Bet šįkart šių trijų veiksnių kombinacija jai sukėlė gyvybei pavojingą alerginę reakciją, dar žinomą kaip anafilaksinis šokas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tai ne pramanyta istorija, o realus atvejis, pasitaikęs mokslų daktarui ir Pensilvanijos „Suburban Allergy Consultants“ alergologui Andrew Murphy. Taigi, ar tiesa, kad įmanoma alergija... sportui? Anot A. Murphy, techniškai – ne. Kai žmogus susiduria su kažkuo, kam yra alergiškas, alergeno baltymai, pavyzdžiui, esantys riešutuose, žolėje ar katės plaukuose, turi reikalų su žmogaus organizmo imuninės sistemos ląstelių antikūnais. Imuninės ląstelės išskiria tokių cheminių medžiagų kaip histaminas, kuris sukelia čiaudulį, bėrimą, tinimą ir kitus simptomus. Sportuojant į žmogaus organizmą nepatenka joks baltymas, taigi būti alergiškam, pavyzdžiui, bėgiojimui neįmanoma, skelbia livescience.com. Bet tai dar ne viskas. Aktyvi fizinė veikla žmonėms, turintiems retą būklę, vadinamą sporto sukeliamu anafilaksiniu šoku, sukelia tikrai rimtų ir nemalonių simptomų. „Nors ir šiame procese antikūnai nedalyvauja, sportas yra dirgiklis, jis gali aktyvuoti imunines ląsteles“, – „Live Science“ paaiškino A. Murphy. Kai kuriems žmonėms alerginei reakcijai pakanka vien sporto, tačiau kaip tai nutinka, mokslininkams išlieka neįminta mįslė. Remiantis viena teorija, sportuojant išsiskiria endorfinai, o jie paskatina tam tikras imuninės sistemos ląsteles išskirti tokias chemines medžiagas kaip histaminas, teigiama 2010 metų publikacijoje iš specializuoto leidinio „Current Allergy and Asthma Reports“. Kiti žmonės, tokie kaip A. Murphy pacientė, skundžiasi būkle, geriau žinoma kaip nuo maisto priklausomas ir sporto sukeliamas anafilaksinis šokas arba FDEIA. Tokie asmenys, prieš sportą suvalgę tam tikro maisto, gali pajusti tokius simptomus kaip dusulys ar bėrimas, nors tokiam maistui ramybės būsenoje ir nėra alergiški. A. Murphy pacientės atveju tas „maistas“ buvo alkoholis arba ibuprofenas, arba abiejų kombinacija. Egzistuoja net kelios teorijos, kodėl tam tikri maisto produktai kartu su sportu gali sukelti alerginę reakciją. Pavyzdžiui, sportuojant virškinamasis traktas tampa pralaidesnis, tad alergenai atsiduria artimesniame kontakte su imunine sistema. Ibuprofenas tą pralaidumą dar padidina, organizmas dar jautriau reaguoja į pašalinius alergenus, jie pradeda tiesiogiai sąveikauja su imuninėmis ląstelėmis. Sporto sukeltas anafilaksinis šokas – retas atvejis. Vakarų pasaulyje vos 2 proc. žmonių patiria anafilaksinį šoką, o iš jų vos nuo 5 iki 15 proc. atvejų nulemti sporto. Nuo maisto priklausomo anafilaksinio šoko atvejų dar mažiau, jie sudaro nuo trečdalio iki pusės tokių atvejų. Pas medikus dėl tokių problemų kreipiasi labai mažai vaikų, dažniausiai atvejų pasitaiko paauglių ir suaugusiųjų amžiaus grupėje. Su maistu susijusio ir fizinio aktyvumo sukelto anafilaksinio šoko gydymas labai paprastas: tiesiog nevalgyti keturias valandas iki fizinės veiklos ir keturios valandos po jos, teigiama rekomendacijose, skelbiamose specializuotame leidinyje „Expert Review of Clinical Immunology“. Dar vienas būdas – jeigu žinote, kokie maisto produktai kelia alerginę reakciją, iš viso jų vengti. Tais atvejais, kai nepageidaujamą reakciją sukelia tik sportas, būklę gali būti sunkiau kontroliuoti nei suvaldyti FDEIA, tačiau specialistai gali padėti tokiems pacientams parengti specialią sporto programą, teigia A. Murphy. Be to, kiekvienos būklės atveju situacija skiriasi. Kai kuriuos žmones gali susargdinti ir intensyvesnis pasivaikščiojimas, o kiti gali leistis į netrumpas keliones dviračiu ir nepajusti jokių nepageidaujamų simptomų. Kiekvienas pacientas su savo daktaru turi išsiaiškinti savo fizinio aktyvumo ribas. A. Murphy visada savo pacientams kritiniams atvejams skiria „EpiPen“ bei antihistaminių vaistų. Sunkių organizmo reakcijų į fizinę veiklą pasitaiko itin retai. Per 25 darbo metus A. Murphy susidūrė tik su vienu sąmonę dėl tokios priežasties praradusiu pacientu. „Įprastai susiduriu su asmenimis, kuriems reakcija pasireiškia su oda susijusiais simptomais, pavyzdžiui, bėrimu, kartais pradeda tinti lūpos“, – sako A. Murphy. |