Covid-19 persirgęs vyras gali tapti mažiau vaisingas? Ką rodo naujausias tyrimas ir ekspertų vertinimai

„Ši ataskaita pateikia pirmuosius tiesioginius įrodymus, kad COVID-19 infekcija blogina spermos kokybę ir vyrų reprodukcinį potencialą“, – rašoma moksliniame straipsnyje.

Tačiau tyrime nedalyvavę ekspertai šią išvadą pasitiko skeptiškai ir ragino atsargiau vertinti tyrimo rezultatus.

„Manau, kad interpretuojant šiuos duomenis, reikėtų neskubėti su išvadomis. Pavyzdžiui, autorių teigimu, jų duomenys rodo, kad „COVID-19 infekcija sukelia reikšmingą vyrų reprodukcinės funkcijos sutrikimą“, tačiau jiems nepavyko to įrodyti, – sakė Allanas Pacey, andrologijos profesorius iš Šefildo universiteto Pietų Jorkšyre (Jungtinė Karalystė).

Bet koks virusinis susirgimas, net tas pats gripas, gali nulemti laikiną spermatozoidų sumažėjimą spermoje. Bet tai trunka tik kelias savaites ar mėnesius. Todėl sunku užtikrintai pasakyti, kuo šiame tyrime stebimi procesai skiriasi nuo tų, kurie pasireiškia sergant kitomis ligomis“, – sakė Karališkojo Londono koledžo reprodukcinės endokrinologijos ir andrologijos konsultantas gydytojas Channa Jayasena.

Be to „svarbu pažymėti, kad iki šiol nėra jokių įrodymų, kad koronavirusas patenka į spermą, kaip ir neįrodyta, kad virusas gali būti perduodamas per spermą“, – sakė Alison Murdoch, vadovaujanti Niukaslo vaisingumo centrui.

Maža tyrimo grupė

Tyrime dalyvavo 105 vaisingi vyrai niekuomet nesirgę COVID-19 infekcija ir 84 vaisingi vyrai, kuriems diagnozuotas koronavirusas. Mokslininkai du mėnesius, kas 10 dienų ištirdavo jų spermą.

Pastebėta, kad COVID-19 sirgusių vyrų spermatozoidų ląstelėse nustatytas padidėjęs uždegimas ir oksidacinis stresas. Virusas taip pat neigiamai paveikė jų spermos koncentraciją, judrumą ir formą.

Tyrimas parodė, kad skirtumai didėjo priklausomai nuo ligos sunkumo.

„Šis poveikis spermos ląstelėms yra susijęs su prastesne spermos kokybe ir sumažėjusiu vaisingumo potencialu. Nors laikui bėgant šie padariniai turėjo tendenciją nykti, bet COVID-19 pacientams jie išliko žymiai ir nenormaliai didesni, o šių pokyčių mastas taip pat buvo susijęs su ligos sunkumu“, – teigė Justo Liebigo universiteto Gysene (Vokietija) doktorantas Behzadas Hajizadehas Maleki.

Tyrimo metu COVID-19 sergantiems vyrams taip pat buvo nustatytas daug didesnis ACE2 fermento aktyvumo lygis. ACE2 yra baltymas, leidžiantis koronavirusui patekti į įvairias žmogaus ląsteles ir jas užkrėsti.

Tačiau nenuostabu, kad COVID-19 gali paveikti vyrų reprodukcinę sistemą, nes sėklidėse taip pat yra ACE2 receptorių arba „tų pačių receptorių, kuriuos virusas naudoja patekdamas į plaučių audinius“, – sakė A.Pacey, kuris taip pat yra žurnalo „Human Fertility“ vyriausiasis redaktorius.

Opus klausimas

„Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios buvo suprantamas (bet teorinis) susirūpinimas dėl to, ar šis koronavirusas gali turėti žalingą poveikį užsikrėtusių vyrų vaisingumui“, – priminė A.Pacey.

Peržiūrėjęs apie 14 šia tema paskelbtų tyrimų, A.Pacey teigė padaręs išvadą, kad „bet koks išmatuojamas koronaviruso poveikis vyrų vaisingumui greičiausiai buvo tik nedidelis ir laikinas“.

Šio tyrimo išvadas galėjo lemti kiti veiksniai, pavyzdžiui, vaistų vartojimas virusui gydyti.

„Todėl tyrimo duomenyse matau tik galimus spermos kokybės skirtumus tarp visiškai sveikų ir karščiuojančių vyrų. Mes jau žinome, kad karštinė gali turėti įtakos spermos gamybai. Visiškai nesvarbu, kas ją sukėlė“, – sakė A.Pacey.

Karalienės universiteto Belfaste (Šiaurės Airija) profesorė emeritė Sheena Lewis pasidalijo panašiomis mintimis: „Pastebėjau, kad COVID-19 liga sirgę tyrimo dalyviai buvo labiau nutukę, nei kontrolinėje grupėje atsidūrę asmenys, jiems buvo taikomas terapinis gydymas.

Mes žinome, kad nutukimas kenkia spermatozoidų kokybei. Būtent gydymas, o ne pati liga galėjo paveikti šių vyrų spermos kokybę“, – sakė Sh.Lewis.

Parengta pagal CNN