Tyrimas rodo, koks yra antras didžiausias mirties nuo COVID-19 rizikos veiksnys - sergantiems šia liga rizika mirti nuo COVID-19 išauga beveik 3 kartus

Ankstesni tyrimai buvo nustatę, kad psichinėmis ligomis sergantiems žmonėms, ypač kenčiantiems nuo depresijos ir šizofrenijos – ligos, kuri iškraipo mąstymą ir suvokimą, būdinga didesnė rizika apsikrėsti SARS-CoV-2 virusu, sukeliančiu COVID-19. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar psichinės ligos yra susijusios su didesne tikimybe mirti nuo COVID-19, rašo livescience.com.

Per naują studiją tyrinėtojai analizavo sveikatos įrašus iš 260 ambulatorinių klinikų ir keturių ligoninių Niujorko mieste. Jie naudojosi duomenimis, kuriuos skelbia Niujorko universiteto elektroninė sveikatos sistema. Iš 26 540 tirtų pacientų (maždaug 4500 asmenų dėl įvairių priežasčių nebuvo testuojami) nuo kovo 3 iki gegužės 31 dienos koronavirusas buvo nustatytas 7 348 pacientams.

Tuomet psichinėmis ligomis sergantys pacientai buvo suskirstyti į tris grupes: šizofrenijos spektro, nuotaikos sutrikimų ir nerimo sutrikimų pacientus. Jie buvo lyginami su COVID-19 pacientais, kurie nesirgo jokiomis psichinėmis ligomis. Tuomet rezultatai buvo pakoreguoti atsižvelgiant į žinomus COVID-19 rizikos veiksnius: aukštą kraujospūdį, diabetą, širdies ligas, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, lėtines inkstų ligas, rūkymą ir vėžį.

Iš daugiau kaip 7 tūkst. pacientų, kuriems tuo metu buvo nustatytas koronavirusas, 75 asmenys sirgo šizofrenija, 564 – nuotaikų sutrikimais, o 360 – nerimo sutrikimais. Žvelgiant bendrai, 864 COVID-19 pacientai per 45 dienas mirė arba buvo perkelti į slaugos ligoninę.

Tyrinėtojai nepastebėjo jokių sąsajų tarp nerimo ar nuotaikos sutrikimų ir mirties nuo COVID-19. Tačiau jie pastebėjo, kad šizofrenija sergantiems asmenims tikimybė mirti nuo COVID-19 buvo 2,7 karto didesnė negu žmonėms, nesergantiems šia liga. Tai reiškia, kad šizofrenija yra antras didžiausias rizikos veiksnys po žmogaus amžiaus.

Palyginkime: pacientai nuo 45 iki 54 metų nuo COVID-19 miršta 3,9 karto dažniau negu jaunesni žmonės (vyresniems negu 54 metai žmonėms ši rizika kas dešimt metų padvigubėja), o širdies nepakankamumu ar diabetu sergantys pacientai nuo COVID-19 miršta atitinkamai 1,65 ir 1,28 karto dažniau.

Tikėta, bet vis tiek nustebino

Tačiau kodėl ši psichinė liga yra susijusi su rizika mirti nuo COVID-19?

„Tai buvo tikėta, bet vis tiek nustebino“, – sakė vyriausiasis autorius ir Niujorko universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos profesorius Donaldas Goffas. Tyrimai yra parodę, kad šizofrenija sergančių žmonių gyvenimo trukmė vidutiniškai būna trumpesnė 20 metų: daug jų pirma laiko miršta nuo plaučių uždegimų ir virusinių ligų, sakė jis.

Tačiau ši trumpesnė gyvenimo trukmė iki šiol daugiausia buvo siejama su kitais medicininiais rizikos veiksniais, kurie paprastai lydi šizofreniją, įskaitant nutukimą, širdies ligas ir rūkymą. Taigi šioje studijoje šizofrenija sergantiems žmonėms vis tiek tvyrojo didesnė mirtingumo rizika, nors autoriai ir atsižvelgė į šias sąlygas.

„Atrodė, kad tai susiję arba su pačia šizofrenijos liga, ar, galbūt, vaistais, kurie padidina jiems mirtingumo riziką, – „Live Science“ sakė D. Goffas. Pavyzdžiui, galbūt liga ar vaistai trikdo imuninę sistemą, svarstė jis. Ankstesnis tyrimas buvo nustatęs, kad šizofrenija sergantiems žmonėms būdingos pakitusios imuninės reakcijos ir genų variacijos, reguliuojančios organizmo imuninį atsaką į infekcijas.

„Tai labai įdomi studija, ypač turint galvoje imuninės sistemos vaidmenį“, – teigė su šiuo tyrimu nesusijęs psichiatrijos profesorius Norbertas Mulleris iš Miuncheno Ludwigo Maximiliano universiteto. Kai kurie psichiatrai spėlioja, kad šizofrenija yra susijusi su imuninės sistemos suaktyvėjimu ir uždegimą signalizuojančiomis molekulėmis, kurios vadinamos citokinais, sakė jis. Dažna mirties nuo COVID-19 priežastis kaip tik yra perdėta citokinų reakcija, dar vadinama citokinų audra.

„Toks mechanizmas galėtų veikti ir šizofrenijos atveju. Tai gali būti įprasta šizofrenijos eiga ir kelias į mirtį sergant COVID-19“, – „Live Science“ sakė N. Mulleris. Tačiau su tuo gali būti susiję ir genai, kurie instruktuoja ir reguliuoja imuninį atsaką, pridūrė jis. Nepaisant to, ši studija yra ribota dėl mažo šizofrenijos pacientų skaičiaus ir dėl to, kad trūksta informacijos apie šių pacientų vartojamus medikamentus (tai pažymi ir patys autoriai), pridūrė jis.

Maža to, šiai studijai buvo naudojami tik Niujorko universiteto sveikatos priežiūros sistemoje gydytų pacientų duomenys, ir jie buvo renkami per patį protrūkį Niujorke, kai daugiausia buvo testuojami aukštos rizikos ir simptomus jaučiantys žmonės.

„Tuomet buvo tokie aukšti rodikliai, ir visa sistema buvo netoli kracho, o gydymas nebuvo toks efektyvus, kaip yra dabar“, – pastebėjo D. Goffas. Nuo to karto „absoliutūs mirtingumo rodikliai sumažėjo, bet mes manome, kad ir toliau gali būti tiesa, jog šizofrenija sergantiems žmonėms kyla didesnė rizika“.

D. Goffas ir jo komanda šiuo metu atlieka daugiau tyrimų, kad išsiaiškintų, ar yra kokių nors biologinių priežasčių, kodėl šizofrenija sergantiems pacientams gali tvyroti didesnė rizika mirti nuo COVID-19. Tačiau kol kas „mes manome, kad svarbu atkreipti į tai žmonių dėmesį“, pažymėjo D. Goffas. Žmonėms, kuriems diagnozuota šizofrenija, taip pat reikėtų suteikti pirmenybę skiepijant nuo COVID-19, pridūrė jis.

Šios studijos rezultatai sausio 27 dieną buvo publikuoti žurnale „JAMA Psychiatry“.