Neįtikėtina, ką daro spermatozoidai, norėdami pirmi pasiekti kiaušialąstę: tai galėtų paaiškinti kai kuriuos nevaisingumo atvejus

„Mūsų duomenys pabrėžia faktą, kad spermatozoidai yra negailestingi konkurentai“, – sako instituto direktorius Bernhardas Herrmannas.

„Genetiniai skirtumai gali suteikti pranašumą spermatozoidams lenktynėse dėl gyvenimo, taip skatinant tam tikrų genų variantų perdavimą kitai kartai.“

Tyrėjai nustatė, kad vyriškosios lyties pelė, turinti genetinį variantą, pavadintą t-haplotipu, turi 99 proc. tikimybę susilaukti palikuonių. Pelei turint t-haplotipą, pusė spermatozoidų yra su šiuo variantu, o pusė ne.

Atsižvelgdami į visa tai, mokslininkai tiksliai išskyrė tai, kas vyksta tų mažų pelių sėklidėse, genotipuodami atskirus spermatozoidus ir įvertindami jų judrumo modelius.

Tyrėjai atrado, kad šio konkurencingumo šaltinis yra baltymas, vadinamas RAC1. Tai tarsi „molekulinis jungiklis“, kuris liepia ląstelėms reaguoti į išorinį dirgiklį.

„Gudrybė slypi tame, kad t-haplotipas „apnuodija“ visą spermą, tačiau tuo pačiu metu gamina priešnuodį, kuris veikia ir apsaugo tik t-spermatozoidus. Įsivaizduokite maratoną, kuriame visi dalyviai gauna užnuodyto geriamojo vandens, tačiau kai kurie bėgikai gauna ir priešnuodį“, – teigė Makso Planko molekulinės genetikos instituto direktorius profesorius Bernhardas Herrmannas.

Visgi, tas priešnuodis gerai veikia pakankamai mažomis dozėmis. Deja, RAC1 gausa yra tokia pati bloga, kaip ir jo trūkumas.

„Atrodo, kad atskirų spermatozoidų konkurencingumas priklauso nuo optimalaus aktyvaus RAC1 lygio; tiek sumažintas, tiek per didelis RAC1 aktyvumas trukdo efektyviam judėjimui į priekį“, – sako tyrimo vadovė Alexandra Amaral.

Tyrimai, stebimi pelėse, turi tik ribotą reikšmę žmogaus reprodukcijai. Tačiau kuo daugiau suprantame apie įvairius reprodukcinės chemijos modelius visoje gyvūnų karalystėje, tuo geriau suprantame, kaip vystėsi mūsų.

Tyrėjų teigimu, jei ši savybė būtų atrasta ir žmonėse, tai galėtų paaiškinti kai kuriuos nevaisingumo atvejus.

Šis tyrimas buvo paskelbtas „PLOS One“.