Gydytoja įvertino įvairias druskos rūšis: išskyrė vieną, kurią rinktis turėtume visi

– Lietuvoje buvo atliktas puikus tyrimas, kuris nagrinėjo, kaip vartojame druską bei jodą. Kokie yra to tyrimo rezultatai?

– Atlikome platų „Natrijod“ tyrimą, kuriame tyrėme natrio ir druskos suvartojimą visoje Lietuvoje. Į jį buvo įtraukta daugiau kaip 1000 pacientų, vyrų, moterų, vaikų ir nėščiųjų. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje gyventojai suvartoja dvigubai daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija druskos – apie 10 gramų. O jodo – per mažai. 50 proc. asmenų, kurie dalyvavo tyrime, jodo buvo per mažai.

– Bet dauguma pasakytų, kad be druskos nėra gyvenimo ir dar papildomai ant maisto jos užbertų. Ką tokiam žmogui pasakytumėte?

– Tikrai pritarčiau, kad be druskos yra neįmanoma, nes ji dalyvauja organizmo procesuose. Tačiau fiziologiniams poreikiams patenkinti mums reikia tik apie 0,5 gramo druskos per dieną. PSO leidžia vartoti 10 kartų daugiau, bet mes suvartojame 20 kartų daugiau. Dėl to atsiranda daug žalingų poveikių organizmui – tiek hipertenzija, tiek kitos ligos, tarp jų ir vėžys. Natris yra būtinas, bet ne tokiomis dozėmis, kokiomis mes jį vartojame.

– Kas yra paslėpta druska? Kodėl aš, nors druskos vartoju labai mažai, sudalyvavęs tyrime pamačiau, kad jos suvartoju vis tiek per daug?

– Labai teisingas klausimas. Didžioji dalis druskos, kurią suvartojame, yra paslėpta. Kai kurie tyrimai rodo, kad tai sudaro net 75 proc. druskos. Ji dedama į įvairius rūkytus, sūdytus, konservuotus gaminius, užkandžius, padažus, traškučius, gali būti net natūraliame mineraliniame vandenyje. Dėl to būtina žiūrėti į etiketes perkant maisto produktą, ten nurodoma, kiek druskos yra 100 g produkto. Nerekomenduojama viršyti daugiau kaip 1,5 gramų 100 gramų produkto. Bet optimalus kiekis yra 0,3 g.

– Tyrime akcentuojama joduota druska. Bet yra ir kitų druskų, kurios pristatomos kaip sveikos. Pavyzdžiui, himalajų druska.

– Druska yra druska ir, kad kokia ji bebūtų, didžiąją jos dalį sudaro natris. Nesvarbu, ar tai būtų jūros, himalajų, joduota ar akmens druska. Tačiau pats pigiausias ir paprasčiausias būdas, padedantis užtikrinti, kad šalyje nebūtų jodo stokos, yra joduota druska. Tačiau jodas iš druskos labai greitai išgaruoja. Tai, kad jos turime namuose, neužtenka. Reikia ją laikyti sandariai uždarytą, hermetiniame inde, atidaryti tik tada, kai ją naudojate, dėti į jau pagamintą maistą ir vėl sandariai uždaryti. Be to, ji turi vartojimo laiką, dėl to rekomenduojama pirkti mažus pakelius, kuriuos būtų galima greitai sunaudoti.

– Taigi tas tautietis, kuris sūdo savo maistą tik prieš pat valgydamas, yra teisus, nes tokiu būdu apsaugo jodą.

– Galima sakyti ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo kiekio. Jei druskos nedėsime gaminimo pradžioje ir dėsime tik pabaigoje, jos sunaudosime žymiai mažiau. Mūsų skonio receptoriai geriau jaučia druską, kuri yra išorėje. Dėl to visada, kai sūdome pagamintą maistą, jos suvartojame mažiau. Tai viena iš galimybių, kaip jos suvartojame mažiau. Be to, gausime jodo.

– Vandenyje turime mažai jodo, dėl to mums ir kyla įvairių problemų su sveikata. Iš savo vaikystės prisimenu ir kitokius būdus praturtinti vaikų sveikatą jodu, kai, pavyzdžiui, darželyje vaikams į kompotą įlašindavo paprasto jodo iš buteliuko žaizdoms dezinfekuoti. Ar toks būdas tinkamas?

– Toks gydymosi metodas yra netinkamas, nes gauname visai kitą jodo formulę. Be to, galime jo perdozuoti, o tai irgi yra labai pavojinga, gali sukelti daugybę pašalinių reiškinių ir pakenkti tiek skydliaukei, tiek kitiems organams. Dėl to rekomenduojama vartoti joduotą druską ir maisto produktus, kurie praturtinti jodu. Lietuvoje gaminama duona pagal reikalavimus yra praturtinta joduota druska. Taip pat yra joduojami ir pašarai, karvių, vištų lesalai. Su tokiais produktais kaip pienas ar kiaušiniai irgi gauname papildomą jodo kiekį, kuris padeda jo suvartoti tiek, kiek reikia – 150 mikrogramų per dieną. Tačiau žmonės dažnai stengiasi dar labiau pagerinti situaciją ir paklauso kaimynų ar gandų, mitų, kurie sako, kad reikia piešti jodo tinklelį ant kūno ar pasistatyti jodo buteliuką šalia lovos. Tai tikrai nėra išeitis padidinti jodo kiekį. Jodas, kurį gauname su maistu, yra pats tinkamiausias.

– Ne vienas pacientas klausia, ar negalėtų profilaktiškai vartoti dabar visam Vilniaus kraštui išrašytų jodo tablečių.

– Jokiu būdu negalima profilaktiškai vartoti jodo tablečių. Jos skirtos tik tam atvejui, jei įvyktų branduolinė avarija. Jos apsaugo tik nuo to, kad skydliaukė nesugertų radioaktyvaus jodo. Tabletes reikia gerti tik tuo atveju, kai įvyksta avarija, nes jos užblokuoja skydliaukę kelioms dienoms.

– Dar vienas mano mylimas mineralas, apie kurį nepakalbėjome, yra kalis. Pavyzdžiui, prancūzai ar šveicarai atrado, kad labai svarbu ne tik sumažinti natrio vartojimą, bet ir išlaikyti kalio bei natrio santykį, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių ligų. Natris su kaliu turėtų būti mūsų kūne santykiu 0:9, bet Lietuvoje suvartojame dvigubai daugiau natrio ir dvigubai mažiau kalio. Ar tikrai taip yra ir ar tikrai turime nepamiršti ir šio mineralo?

– Taip, mūsų projektas parodė, kad tikrai suvartojame per mažai kalio. Jis turi tam tikrą apsauginį poveikį sveikatai – jis apsaugo nuo druskoje esančio natrio poveikio. Todėl vartoti daugiau produktų, kuriuose yra kalio, tai yra džiovintų vaisių, riešutų, moliūgų, cukinijų, bananų, ankštinių daržovių – visada yra patartina. Tyrimas parodė, kad daugiau suvalgantys vyrai suvalgo ir šiek tiek daugiau kalio. Bet, jei skaičiuotume procentais, tai tikrai randame, kad šio mineralo yra per mažai. Dėl to sutrinka elektrolitų balansas, tai gali sukelti sveikatos sutrikimus.

– Šiek tiek grįžtant prie druskos – yra tokia druska be druskos. Perkama tikriausiai dažniausiai vaistinėse. Joje apie 30–40 proc. viso natrio yra pakeista kaliu. Tokiu būdu sumažiname ne tik natrio suvartojimą, bet ir padidiname kalio. Be to, pacientai sako, kad ji daug sūresnė, dėl to suvartoti jos galima mažiau. Ką galvojate apie tokį druskos variantą?

– Yra būklių, kai kalis yra pavojingas. Dėl to visiems skirti šios druskos nerekomenduojama. Yra žmonių, kurie serga inkstų ligomis ir jiems per daug kalio yra pavojinga. Norint vartoti tokią druską reikėtų prieš tai pasitarti su šeimos gydytoju ar nefrologu ir gydytoju kardiologu. Pasaulyje yra ieškoma alternatyvų druskai, nes ši problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kalio druskos alternatyva taip pat yra svarstoma. Manau, kad ateityje, kai ji bus plačiau naudojama, bus galima apie tai pakalbėti plačiau.