Kraupioji medicinos istorija – vyras gėrė radioaktyvias sultis, kol jo kaulai pradėjo byrėti, žandikaulį teko pašalinti, o kaukolėje formavosi skylės

1896 m. kovo 1 d. prancūzų fizikas Henris Becquerelis atrado radioaktyvias urano savybes. Netrukus po to buvo nustatyta, kad polonis, toris ir radis taip pat skleidžia radiaciją, o Marie Curie pirmoji sukūrė radioaktyvumo terminą. Prieš tai, kai buvo atrastas intensyvios radiacijos pavojus, žmonės pradėjo kurti produktus su radioaktyviomis medžiagomis – nuo „Doramad Radioactive“ dantų pastos iki radioaktyvių kortelių, kurias dėjo į cigarečių pakelius, kad „pagerintumėte cigarečių rūkymą“, tuo pačiu „sumažindami deguto ir nikotino kiekį ".

Vienas tokių produktų tapo mėgstamiausiu amerikiečių sportininkui ir playbojui Ebenu Byersu (be kraupių nuotraukų). Byersas buvo plieno magnatas ir atletas, kuris buvo populiarus tarp moterų. 1906 m. jis laimėjo JAV mėgėjų golfo čempionatą. 1927 m. jis nukrito nuo traukinio lovos ir susižeidė ranką. Traumos liekamasis poveikis jam trukdė tiek sporto, tiek seksualiniame gyvenime.

Dėl patiriamo skausmo, gydytojas jam paskyrė gėrimą, vadinamą „Radithor“ – greičiausiai todėl, kad gėrimo išradėjas Williamas J.A. Bailey, pasiūlė gydytojams pinigų už kiekvieną jų išrašytą gėrimą. Byerso skausmas išnyko (dėl atsitiktinumo ar placebo) ir jis priskyrė nuopelnus „Radithor“, kuris iš esmės buvo vandenyje praskiestas radis. Nuo tada jis buvo įsitikinęs gėrimo pranašumais ir nusiuntė mirtinų sulčių buteliukų  verslo kolegoms, draugėms ir net pavaišino savo lenktyninius žirgus. Iš viso jis išgėrė 1400 15 mililitrų buteliukų brangaus (ir mirtino) gėrimo.

Tuo metu reguliavimo institucijos nebuvo įsitikinusios žalingu radiacijos poveikiu ir iš tikrųjų ėmėsi veiksmų prieš vieną radioaktyviųjų „vaistų“ gamintoją, nes nebuvo įdėjusios tiek mirtinų radioaktyviųjų medžiagų, kiek buvo pažadėjusios.

Po kelerių metų, Byersui pradėjo kristi svoris, skaudėti galvą ir daugelis jo dantų ėmė kristi. Jis skundėsi savo gydytojui, kad prarado „tą sušvelnintą jausmą“, kurį pasak jo davė radioaktyvusis preparatas.

1931 m. reguliavimo institucijos pradėjo tirti ar radiacija yra kenksminga, ir pasiteiravo, ar Byersas nenorėtų liudyti per posėdžius. Bet šiuo metu jis buvo per daug ligotas, o vietoj to per jo advokatą buvo išsiųstas pareiškimas.

Jame buvo pranešta, kad Byerso „visas viršutinis žandikaulis, išskyrus du priekinius dantis, ir didžioji jo apatinio žandikaulio dalis buvo pašalinta“. Be to, advokatas pranešė: „visas likęs kaulinis jo kūno audinys iro ir jo kaukolėje formavosi skylės“.

Ebenas Byersas, sulaukęs 51 metų, mirė 1932 m. kovo 31 d. dėl daugybinių vėžio formų, kurias sukėlė „Radithor“ vartojimas. Mirties metu jam buvo likę tik šeši dantys. Jis buvo palaidotas švininiame karste.

Kai 1965 m. Byerso kapas buvo ekshumuotas tyrimams, jo palaikai vis dar buvo labai radioaktyvūs – siekė 225 000 bekerelių. Palyginimui, maždaug 0,0169 g kalio-40 izotopo, natūraliai esančio kiekvieno žmogaus organizme, pagamina maždaug 4400 bekerelių per žmogaus gyvenimą.

Panašus likimas laukė ir „Radithor“ išradėjo Williamas J.A. Bailey. Jis manė, kad jo gėrimas yra saugus, kai  mirė nuo šlapimo pūslės vėžio 1949 m. Kai po 20 metų medicinos tyrinėtojai ekshumavo jo palaikus, jo viduriai buvo sužaloti radiacijos, o jo palaikai vis dar buvo šilti.

Po Ebeno Byerso mirties daugelis kitų gydytojų paliudijo apie žalingą radiacijos poveikį, galų gale užbaigdami radioaktyviųjų preparatų pramonę.

PERSPĖJIMAS: Ebeno Byerso nuotraukos yra itin šiurpios ir nerekomenduojama ieškoti internete nuotraukų ar video jautresniems skaitytojams.