Tyrėjai išsiaiškino, kas atsitinka jūsų smegenyse, kai kas nors pasako seksualinę užuominą - tokia smegenų reakcija yra unikali

Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Biological Psychology“, būtent tai ir sužinojo. Tyrimo dalyviai klausėsi įrašytų užuominų, kurios buvo sakomos tiesmukiškai ir seksualiai, o mokslininkai stebėjo, kas vyksta jų smegenyse. Balsai kartais būdavo neutralūs, o kartais – su seksualiu tonu. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar kalbėjimo prozodija (garsinės ypatybės, kai ritmingai pabrėžiami žodžiai ir frazės) turėjo įtakos kalbos interpretacijai.

„Kai kalbate su kuo nors, pats pranešimas turi prasmę, tačiau taip pat galite naudoti kitokio pobūdžio informaciją, kuri padės suprasti, ką kalbėtojas nori pasakyti, ar tai būtų jo laikysena, ar balso tonas, – portalui „PsyPosy“ sakė tyrimo autorius Simonas Rigoulotas, Kvebeko universiteto profesorius. – Pavyzdžiui, galėtume pasakyti „koks puikus yra šis žmogus“ ironišku balso tonu, norėdami perduoti tikrąją, visiškai priešingą žinutę, t.y., kad žmogus, kurį matome, iš tikrųjų nėra puikus“.

S. Rigoulotas su garsinėmis ypatybėmis (kitaip, prozodija) dirba jau ilgai, yra ištyręs jų poveikį smegenų veiklai, kai žmogus gauna nuoširdžiai skambančius ir veidmainiškus komplimentus. Vis dar pilnai nepatenkintas savo ankstesniais atradimais, S. Rigoulotas grįžo į šį naują tyrimą norėdamas pamatyti, kaip reaguoja mūsų smegenys, kai nujaučiame kažką seksualaus.

Jis elektroencefalografiniu (EEG) rinkiniu, pririštu prie 24 jaunų suaugusiųjų, stebėjo jų smegenis, kol jie klausėsi paprastos ir gašlios leksikos, pateikiamų jaudinančių pavyzdžių, įskaitant „Jis atsargiai tvarkė jos melionus“.

Įrašų analizė parodė, kad seksualias mintis sukeliantys žodžiai dažnai tariami lėčiau ir giliau, palyginti su sausa, įprasta kalbėsena. Kai S. Rigoulotas ir jo kolegos peržiūrėjo EEG duomenis, paaiškėjo, kad seksualinės užuominos sukelia unikalią smegenų reakciją.

„Kai kalbate su kuo nors ir šis asmuo vartoja seksualines užuominas, pastebėjome, kad smegenys labai greitai sujungia tai, kas pasakyta (semantinę/kalbinę informaciją) į tai, kaip sakoma (prozodija ar balso tonas). Ši integracija padeda visapusiškai suprasti pranešėjo pateiktą žinutę ir jos tikrus ketinimus, – sakė S. Rigoulotas. – Be to, mes taip pat aptikome specifinį smegenų atsaką į šias seksualines užuominas, o tai rodo, kad yra aiškus šio tipo kalbos apdorojimas. Tai, mūsų nuomone, atitinka idėją, kad užuominos turi labai didelę socialinę reikšmę (seksualinis turinys ir tabu informacija). Apskritai šis tyrimas yra unikalus ir labai padeda suprasti, kaip prozodinė informacija naudojama apdorojant sakinius“.

Šis bandymas yra tik pradžia to, kas vieną dieną galėtų tapti išsamiu tyrimu apie tai, kaip mūsų smegenys apdoroja seksualines užuominas, ir gali prasiskverbti į subjektą giliau, atskleisdami S. Rigouloto stebėjimų neurokognityvinius procesus. Bet kol kas turėsite susitaikyti su aukščiau išdėstytais atsakymais.