Artėjame prie medicinos proveržio: baigtas pirmasis smegenų vėžio vakcinos bandymų etapas su žmonėmis ir rezultatai – daug žadantys

Duomenys rodo, kad eksperimentinė vakcina yra saugi ir stimuliuoja reikšmingą imuninį atsaką, kuris sulėtina naviko progresavimą. Šiuo metu planuojamas didesnis 2 etapo bandymas.

Difuzinės gliomos yra ypač sunkiai gydomas smegenų vėžio tipas. Navikai gali išplisti smegenyse, todėl sunku juos lengvai pašalinti atliekant tradicinę chirurgiją, tačiau šie navikai dažnai turi bendrą bruožą – daugiau kaip 70 procentų žemo laipsnio gliomų turi vieną geno mutaciją, veikiamą fermento, vadinamo izocitrato dehidrogenaze 1 (IDH1).

Ši IDH1 mutacija būdinga tik gliomoms ir sukelia naujų baltymų, vadinamų neoepitopais, sukūrimą. Michaelas Plattenas iš Vokietijos vėžio tyrimų centro daugelį metų stengėsi sukurti vakciną, kuri paciento imuninei sistemai padėtų išmokti nukreipti šias IDH1 mutavusias ląsteles.

„Mūsų idėja buvo palaikyti pacientų imuninę sistemą ir naudoti vakciną kaip tikslinį būdą ją įspėti apie navikui būdingą neoepitopą“, – sako Plattenas.

2015 m., po daugelio metų plėtros ir bandymų su gyvūnais, mokslininkai pagaliau pradėjo savo naujos IDH1 vakcinos bandymus su žmonėmis. Pirmasis žingsnis buvo ištirti, ar vakcina yra saugi žmonėms, ir ištirti, kokį imuninį atsaką ji sukelia.

Tyrime dalyvavo 33 pacientai, kuriems diagnozuota nauja IDH1 glioma. Neseniai paskelbti 1 fazės tyrimo rezultatai rodo, kad eksperimentinė vakcina yra saugi ir nepastebėtas joks rimtas šalutinis poveikis.

Tirdami imuninę reakciją, mokslininkai nustatė, kad 93 proc. pacientų veiksmingai reagavo į vakciną. Tiems reaguojantiems pacientams buvo aptiktos imuninės T ląstelės, konkrečiai nukreiptos į IDH1 mutaciją.

Pacientams, kurių kraujyje yra daug cirkuliuojančių T ląstelių, taip pat pasireiškė naviko pseudoprogresija – procesas, kai auglys auga dėl įsiskverbiančių imuninių ląstelių, sukeliančių patinimą. Trejų metų stebėjimo metu tiriamųjų išgyvenamumas siekė 84 proc. Auglio augimas nebuvo pastebėtas 82 proc. pacientų, jiems po trejų metų pasireiškė stiprus imunogeninis atsakas į vakciną.

Plattenas atsargiai vertina šio 1 fazės tyrimo rezultatus, teigdamas, kad be didesnių tyrimų ir kontrolinės grupės tolesnių veiksmingumo išvadų padaryti negalima. Jis pastebi, kad jau atliekamas kitas 1 fazės bandymas, derinant eksperimentinę vakciną su kontrolinio punkto inhibitoriaus imunoterapija, kuri, kaip žinoma, padidina imuninės sistemos aktyvumą. Tikimasi, kad kombinuotas gydymas sustiprins imuninį atsaką.

Naujas tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature“.