Sunegalavote ir iškart puolate „googlinti“? Ar tikrai medikus iš proto vedantis elgesys toks jau blogas?

Simptomų paieška internete dažnai tampa save išpildančia pranašyste. Jūs vedate juos į „Google“ todėl, kad manote, kad galbūt jums kažkas rimtai negerai. Ilgame galimų paaiškinimų sąraše surandate tokį, kuris atitinka jūsų baimes (ar lūkesčius) ir manote, kad turite atsakymą. Simptomų paieška internete pati savaime gali būti simptomas - gal jus kamuoja nekontroliuojamas nerimas?

Bet gali būti, kad simptomų paieška internete nėra tokia jau prasta mintis. 5000 JAV gyventojų įtraukęs tyrimas parodė, kad žmonės pakankamai objektyviai vertina internetine diagnostiką, jos tikslumą ir efektyvumą.

Tyrimo dalyviams buvo pateiktas scenarijus ir jie turėjo sugalvoti diagnozę, įvertinti savo nerimo lygį ir pasirinkti geriausią išeitį skalėje nuo „praeis“ iki „reikia vykti į ligoninę“. Antroje tyrimo fazėje dalyviai darė tą patį, tik šįkart su internetinės paieškos pagalba. Mokslininkai pakvietė ir 21 gydytoją dalyvauti tyrime - jie padėjo tikrinti surinktus duomenis.

Vidutinis paieškos internete laikas buvo 12 minučių. Kai kurie dalyviai po paieškos pakeitė savo nuomonę dėl galimo simptomų sukėlėjo ir būtinybės vykti į ligoninę. Tačiau 85 % liko prie savo nuomonės. Tai reiškia, kad paieška internete jiems nei padėjo, nei pakenkė.

9,6 % žmonių pakeitė savo diagnozę iš klaidingos į tikslią, o 5,4 % padarė atvirkščiai. Kitaip tariant, internetinė diagnostika padėjo daugiau žmonių pasiekti teisingiausią diagnozę. Ir mokslininkams liko pripažinti, kad „Google“ šiuo atveju daugiau padėjo nei pakenkė. Nenaudodami interneto teisingą diagnozė sugalvojo tik 49,8 % žmonių. Internetas padėjo, nors ir nedaug - po paieškos teisingą diagnozę pasiekė 54 % tyrimo dalyvių.

Kita vertus, labai svarbu suvokti, kad 54 % vis tiek nėra aukštas rodiklis. Jei jaučiate simptomus ir dėl jų leidžiatės į internetą, tikėtina, kad jus kamuoja ir nerimas. Taigi, pasikonsultuokite su gydytojais ir pasitikėkite jų išsilavinimu ir patirtimi.