Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Žmogui mirus, dar kelias valandas tam tikros ląstelės smegenyse būna gyvos. Kai kurios ląstelės netgi suaktyvėja, jų stipriai padaugėja, rodo Ilinojaus universiteto mokslininkų tyrimas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Leidinyje „Scientific Reports“ išpublikuotame tyrime rašoma, kad tyrėjai analizavo genų raišką smegenų audinyje, ką tik paimtame smegenų operacijos metu ir kelis kartus tyrė mėginius iš mirusių žmonių smegenų. Paaiškėjo, kad po mirties kai kurių ląstelių genų raiška padidėjo, informuoja sciencedaily.com. Vadinamieji genai zombiai (kurių padaugėdavo po žmogaus mirties) buvo būdingi vienam ląstelių tipui – uždegiminėms ląstelėms, kurios vadinamos glialinėmis ląstelėmis. Tyrėjai pastebėjo, kad kelias valandas po mirties glialinės ląstelės dauginasi, išleidžia ataugų. „Tai, kad po [žmogaus] mirties padaugėja glialinių ląstelių, nestebina, turint omenyje tai, kad jos yra uždegiminės ir jų paskirtis – imtis veiklos po smegenų sužalojimų, kaip antai, deguonies stygius ar insultas“, – aiškino daktaras Jeffrey Loebas, Ilinojaus universiteto Medicinos koledžo Neurologijos ir reabilitacijos skyriaus vadovas, vienas iš tyrimo autorių. Pasak J. Loebo, daugumos anksčiau atliktų tyrimų metu, kurių autoriai tyrė žmonių smegenis po mirties, ieškodami vaistų ir gydymo nuo autizmo, šizofrenijos ir Alzheimerio ligos, nebuvo užfiksuota genų raiška, arba ląstelių aktyvumas po mirties. „Daugumoje tyrimų manyta, kad, vos sustojus širdžiai, visi procesai smegenyse liaujasi, tačiau taip nėra,l – aiškino jis. – Mūsų tyrimo duomenys pravers, interpretuojant žmogaus smegenų audinio tyrimą. Tiesiog iki šiol neįvertinome šių pokyčių.“ J. Loebas su tyrėjų komanda pastebėjo, kad genų raiška gyvo žmogaus smegenų audinyje neatitiko tyrimų apie genų raišką iš mirusių žmonių, nesirgusių neurologinėmis ligomis, smegenų audinių ar iš neurologinėmis ligomis sirgusių žmonių smegenų audinių. Tyrimo vadovas papasakojo apie atliktą tariamos mirties eksperimentą ir bandymą pasiaiškinti visų žmogaus genų išraišką. Tyrėjai turėjo įvairių smegenų audinio mėginių, juos laikė kambario temperatūroje ir taip imitavo mirtį įvairiais intervalais – iki 24 valandų po mirties. J. Loebas yra Ilinojaus universiteto žmogaus smegenų audinių banko „NeuroRepository“ direktorius, šiame smegenų banke turima įvairiomis neurologinėmis ligomis sergančių pacientų smegenų audinių mėginių, o tie mėginiai paimti arba žmonėms mirus, arba po operacijų, atliekamų epilepsijos ir kt. atvejais. Pvz., siekiant sumažinti epilepsijos priepuolių, šalinamas epileptinis smegenų audinys, o dalį galima panaudoti tyrimams. J. Loebas su kolegomis pastebėjo – apie 80 proc. tirtų genų išliko gana stabilūs 24 val., jų raiška per daug nepasikeitė. Tai – pagrindines smegenų ląstelių funkcijas užtikrinantys genai, jie dažnai pasitelkiami tyrimuose, pagal juos sprendžiama apie smegenų audinio kokybę. Kita neuronuose esančių genų grupė, kurie dalyvauja atminties, galvojimo funkcijose, ištikus priepuoliams, per kelias valandas po mirties sparčiai degradavo. Šie genai svarbūs tiems tyrėjams, kurie tyrinėja šizofreniją, Alzheimerio ir pan. ligas. Trečios genų grupės, vadinamųjų genų zombių aktyvumas padidėjo, didžiausias aktyvumas pastebėtas, praėjus 12 valandų po mirties. „Mūsų tyrimo duomenys nereiškia, kad turėtume atsisakyti žmogaus audinių tyrinėjimo programų, tiesiog tai reiškia, kad tyrėjai turėtų atsižvelgti į genų ir ląstelių pokyčius, kuo labiau sumažinti pomirtinį intervalą, kad būtų mažesni minėti pokyčiai. Gera žinia – dabar žinome, kurie genai ir kurių tipų ląstelės išlieka stabilūs, kurie degraduoja, o kurių laikui bėgant daugėja – tai suteiks galimybę geriau suprasti pomirtinių smegenų tyrimų rezultatus“, – akcentavo J. Loebas.
|