Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Daugelis žmonių nuo COVID-19 pasveiksta pakankamai greitai. Taip, pasitaiko sunkių atvejų, tačiau jie nėra labai dažni. Visgi nuo COVID-19 pasveikę žmonės dažnai visiškai neatsigauna net kelis mėnesius. Daug jų susiduria ir su protinės sveikatos problemomis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujame tyrime, į kurį buvo įtraukti 230 tūkstančių COVID-19 pacientų duomenys, Oksfordo universiteto mokslininkai pažvelgė į ligos poveikį žmogaus protinei sveikatai. Buvo nustatytas šokiruojantis faktas - trečdalis buvusių COVID-19 pacientų susiduria su protinės sveikatos problemomis. Kai kurios iš jų yra atsinaujinusios ar paūmėjusios (tai yra, žmogus nuo jų kentėjo dar prieš COVID-19), kitos - visiškai naujos. Mokslininkai pabrėžia, kad priežasčių nustatyti jie nebandė. Nėra aišku, kaip COVID-19 iš tikrųjų paveikia smegenis ir protą, nors tokie tyrimai tikrai yra reikalingi ir jau vyksta. Šiuo tyrimu mokslininkai tiesiog norėjo išsiaiškinti, ar dažnai po persirgimo COVID-19 žmones persekioja protinės sveikatos problemos. Pasirodo, kad net trečdalis žmonių, pasveikusių nuo COVID-19, kenčia nuo pablogėjusios protinės sveikatos. Tarp tų žmonių, kurie susiduria su protinės sveikatos problemomis, nerimo sutrikimai buvo dažniausi (17 %). Taip pat dažnai pasitaiko nuotaikos kaitos sutrikimų (14 %). Tačiau mokslininkai pastebi ne tik psichinės ir emocinės sveikatos problemas. 7 % tų pacientų, kurie nuo COVID-19 buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuose, vėliau per 6 mėnesių laikotarpį nukentėjo nuo insulto. Beveik 2 % per pusmetį po gydymo intensyvios terapijos skyriuje išgirdo demencijos diagnozę. Mokslininkai teigia, kad šioms problemoms reikėtų skirti didesnį dėmesį, teikti žmonėms pagalbą, vykdyti prevencijos programas. Daug nuo COVID-19 pasveikusių žmonių susiduria su depresija ir vadinamuoju smegenų rūku - jiems sunku susikoncentruoti ir vystyti rišlias mintis. Mokslininkai mano, kad iš dalies dėl to greičiausiai kaltas stresas. Svarbu, kad ilgalaikius simptomus patiriantys žmonės ieškotų pagalbos ir ją gautų, nes nuo to priklauso jų darbingumas ir gyvenimo kokybė.
|