Slenka ir žyla plaukai? Naujas mokslininkų tyrimas paaiškina, kodėl

Kaip informuoja sciencealert.com, tyrėjai nustatė svarbiausią streso hormoną, kuris ilgam pristabdo plaukų augimą, netgi nustatė kokio tipo ląstelės ir molekulės perduoda streso signalą.

Jei tyrimo su pelėmis rezultatus sėkmingai pritaikytų žmogaus biologijai, pagaliau sužinotume, kodėl tiksliai nuo nuolatinio streso slenka plaukai, o tada medicinos srities tyrėjai galėtų ieškoti sprendimo.

„Oda – lengvai apdorojama ir tiriama sistema, todėl atsiranda galimybė iš pagrindų ištirti šią reikšmingą problemą, – teigė Harvardo universiteto biologas Ya Chieh Hsu. – Tyrimų metu išsiaiškinome, kad stresas stabdo kamieninių ląstelių aktyvavimą ir iš pagrindų keičia tai, kokiu dažnumu plaukų folikulų kamieninės ląstelės regeneruoja audinius.“

Tyrėjai patvirtino, kad dėl streso pelių kailio plaukeliai augo lėčiau – pailgėjo kamieninių ląstelių ramybės būsenos laikas.

Jie taip pat padarė išvadą, kad įtakos turi streso hormonas kortikosteronas. Didesnis kortikosterono kiekis turėjo įtakos pelių plaukelių kamieninėms ląstelėms lygiai taip, kaip streso kėlimas gyvūnams gana nepavojingais būdais – siūbuojant narvą ar su mirkčiojančia šviesa.

Chirurginiu būdu pašalinus streso hormonų šaltinį, pastebėtas priešingas poveikis – pelių kailio plaukai regeneruodavo greitai (ramybės laikotarpis būdavo trumpas), net gyvūnams senstant, nors žinduoliams senstant plaukų folikulų aktyvumas sumažėja.

Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, net įprastas kortikosterono lygis pelių organizme turėjo įtakos plaukelių augimui, o dar didesnis streso kiekis atrodytų svarus paaiškinimas, kodėl plaukų folikulai ir jų kamieninės ląstelės ilgesnį laiką būna ramybės būsenos.

„Pirmiausia iškėlėme klausimą, ar streso hormonas tiesiogiai reguliuoja kamienines ląsteles, ir patikrinome šią hipotezę, pašalindami kortikosterono receptorių; paaiškėjo, kad hipotezė klaidinga, – teigė Harvardo universiteto biologas Sekyu Choi. – Paskui išsiaiškinome, kad streso hormonas veikia dermos papiles – dermos ląsteles, esančias po plaukų folikulais.“

Dermos papilės kontroliuoja maistingų medžiagų pritekėjimą, saugo folikulų kamienines ląsteles; kortikosteronas sąveikauja būtent su dermos papilėmis, o ne su plaukų folikulų kamieninėmis ląstelėmis. Streso hormonas blokuoja dermos papilių ląsteles – neleidžia joms išskirti baltymo GAS6 (arba augimo sekos 6 baltymo).

Toliau tiriant paaiškėjo, kad pridėjus GAS6, tiek įprastos būsenos, tiek daugiau streso patiriančių pelių organizme suaktyvėjo palukų folikulų kamieninės ląstelės, taigi suaktyvėjo plaukelių augimas.

Esminis klausimas, ar žmogaus organizmui būdinga tokia pati sistema. Žmonės turi kitą streso hormoną – kortizolį, bet reikalingi išsamesni tyrimai, siekiant nustatyti, ar jo poveikis toks pat, kaip kortikosterono poveikis pelių organizmui.

Be to, yra skirtumų tarp pelių ir žmonių plaukų augimo ciklų (nors apskritai visų žinduolių plaukų augimo sistema yra panaši).

Tyrėjų išvados – daug žadančios, jos gali pasitarnauti, ieškant priemonių plaukų slinkimui sustabdyti, ne vien todėl, kad ketvirtadaliui persirgusių COVID-19 pasireiškė plaukų slinkimas. Ne per didelis streso kiekis yra naudingas žmogaus organizmui, bet didesnis stresas padaro daug žalos.

„Ateityje GAS6 gamybą [organizme] galima pasitelkti galimam kamieninių ląstelių suaktyvinimui, kad geriau augtų plaukai, – teigė Sekyu Choi. – Būtų labai įdomu patyrinėti, ar kiti audinių pokyčiai yra susiję su streso hormono poveikiu GAS6 gaminimąsi.“