Skaičiai stulbinantys: atskleidė, kiek lietuviai namuose prikaupia pasenusių vaistų ir ką su jais daro - toks elgesys gresia apsinuodijimu

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pasenusių ir nebereikalingų vaistų gyventojai prikaupia vis daugiau - 2015 m. šalies vaistinėse surinkta 5,8 t, 2018-aisiais – jau 19,4 t. Skaičiai stulbina, nes rodo, kokią daugybę vaistų žmonės nusiperka, bet nesuvartoja. Tačiau tie skaičiai turbūt neatspindi tikrosios padėties - juk dalis nepanaudotų medikamentų, be abejo, keliauja ir į šiukšliadėžes, ir į unitazą.  

Tokio neatsakingo atsikratymo vaistais nepateisina jurbarkietė vaistininkė Irena Viliušienė. „Visos šalies vaistinės iš gyventojų priima pasibaigusio galiojimo arba nebevartojamus vaistinius preparatus, mesti į šiukšlių konteinerius jų negalima. Vaistai tai yra cheminės medžiagos, kurias reikia saugiai utilizuoti“, – sako Jurbarke veikiančio „Eurovaistinės“  filialo vadovė.

Pasak I. Viliušienės, pastaraisiais metais gyventojai utilizuoti atneša vis daugiau vaistų. Žinoma, mažoje, Dariaus ir Girėno g. 64 name įsikūrusioje vaistinėje tie kiekiai nėra įspūdingi, vidutiniškai per mėnesį – kilogramas. Tačiau ir tai gali liudyti kelis dalykus. Pirma, padidėjusį gyventojų sąmoningumą atsikratant nereikalingų vaistų.

Daugiau naikintinų preparatų surenkama turbūt ir todėl, kad gyventojai gali atnešti ne tik pasibaigusio galiojimo, bet ir dar nepasenusius vaistus, kurie nebevartojami, pavyzdžiui, mirus žmogui, kuriam vaistas buvo skirtas.

„Anksčiau tokių, nepasibaigusio galiojimo termino, preparatų negalėjome priimti, ir žmonėms turbūt nebuvo daugiau ką daryti, kaip išmesti juos į konteinerį. Dabar surenkame ir nepasenusius, bet nebereikalingus vaistus, todėl jau tikrai nebereikėtų tablečių mėtyti bet kur,- sako I. Viliušienė ir perspėja žmones būti atsargius. – Su vaistais reikia atsargiai, nes tai rimtos cheminės medžiagos – ne tik dėl taršos, bet ir dėl pavojaus apsinuodyti.“

Vaistininkė žino ne vieną apsinuodijimo neatsakingai išmestais vaistais atvejį, o labiausiai įstrigo nelaimė, kurios liudininkais tapo kartu su bendrakursiais. „Talkinome žemdirbiams mažame miestelyje, kai atsitiko ta nelaimė. Mergaitė, prie šiukšlyno radusi išmestų vaistų, įsidėjo į kišenėlę, vaišino vaikus, o daugiausia pati valgė – ir numirė“,- liūdną nutikimą pasakoja pašnekovė, norėdama priminti, kad nesaugiai laikomi ar neatsakingai išmesti vaistai gali prišaukti nelaimę.

„Eurovaistinės“ atstovė primena skaitytojams ir tai, kad nesaugu vartoti pasenusius vaistus. „Ant pakuotės parašytas vaisto galiojimo terminas, ir vartoti galima tik iki tol, kas parašyta. Pasibaigusio galiojimo vaistų ir veikimas gali būti susilpnėjęs, ir cheminė sudėtis pasikeitusi – tokius vaistus vartoti nebesaugu“, – sakė ji.

O kad pasenusių vaistų ne vienuose namuose susikaupia nemažai, liudija ir tai, kad tonų tonomis jie grąžinami į vaistines utilizuoti.

Beje, nebūtina nešti į vaistinę tik maisto papildų ir vitaminų, kurie nėra registruoti kaip vaistiniai preparatai, - tokius galima šalinti kartu su buitinėmis atliekomis. Tačiau I. Viliušienė perspėja, kad kai kurie vitaminai yra vaistiniai preparatai, todėl žmogui gali būti sunku susigaudyti, kuo kaip atsikratyti: „Jei sudėtinga susigaudyti, kur vaistinis preparatas, o kur – ne, atneškite į vaistinę, mes surūšiuojame, ką vežti utilizuoti, o ką galima išmesti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerį.“

Nepriima vaistinės tik panaudotų medicininių priemonių – pleistrų, tvarsčių ir kt., taip pat ir švirkštų – juos galima šalinti kartu su buitinėmis atliekomis. Panaudotų švirkštų surinkimas iš gyventojų Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuotas, nors patekę į buitinių atliekų konteinerius švirkštai kelia pavojų susižaloti, ypač besirausiantiems konteineriuose, bei galimai platina infekcines ligas. 

Pokalbio pabaigoje „Eurovaistinės“ Jurbarke vadovė I. Viliušienė dar akcentavo, kad negalima vaistinėje grąžinti vaistų, kuriuos nusipirkai, bet persigalvojai. „Yra griežta apskaita, kaip vaistas nuo gamintojo atkeliauja iki pirkėjo, o ne nuo vieno pirkėjo pas kitą. Neneškite tokių jums netikusių vaistų, negalime jų priimti nei pakeisti kitu, nei pinigų grąžinti, juk nežinome, kaip jis laikytas, gal netinkamomis sąlygomis, gal jau čia visai kitas vaistas“, – sakė vaistininkė.  

Teksto šaltinis – „Šviesa“, autorė – Danutė Karopčikienė.