Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Populiariame maisto produkte vis dar galima rasti radioaktyviųjų nuosėdų, kurių kiekis 100 kartų viršija randamus kituose produktuose. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amerikos meduje vis dar galima rasti radioaktyviųjų nuosėdų, atsiradusių 1950–1960 m. branduolinių bandymų metu, atskleidžia nauji tyrimai. Nustatytas radioaktyvusis izotopo cezio-137 kiekis yra mažas, todėl nelaikomas kenksmingu, tačiau išmatuoti kiekiai vis dėlto pabrėžia ilgalaikį aplinkos teršalų išsilaikymą branduoliniame amžiuje, net praėjus pusei amžiaus po tokių bombų bandymų. „Buvo laikotarpis, kai atmosferoje buvo išbandyti šimtai branduolinių ginklų“, - komentuodamas tyrimą praėjusiais metais paaiškino Williamo ir Mary universiteto aplinkos geochemikas ir pagrindinis tyrėjas Jimas Kaste'as. Cezio-137, šalutinio branduolio dalijimosi produkto, kuris susijęs su urano ir plutonio reakcija, pėdsakų dažnai galima rasti maisto produktuose dėl branduolinio aplinkos užteršimo. Kai kurie iš šių pėdsakų yra žymiai mažesni nei tie, kuriuos 2017 m. atsitiktinai nustatė Kaste, paskyręs savo studentams pavasario atostogų užduotį. Norėdamas parodyti savo klasei, kaip po XX-ojo amžiaus vidurio branduolinių bandymų vis dar išliko radioaktyviųjų teršalų aplinkoje, Kaste paprašė savo studentų parsivežti vietinės kilmės maisto produktų iš bet kurios atostogų vietos. Kaip ir reikėjo tikėtis, įvairūs vaisių, riešutų ir kitų maisto produktų mėginiai atskleidė labai silpnus cezio-137 pėdsakus matuojant gama detektoriumi, tačiau net Kaste nebuvo pasiruošęs tokiam atradimui, kai tą patį bandymą atliko su medaus indeliu iš Šiaurės Karolinos ūkininkų turgaus.
„Aš dar kartą pamatavau, nes maniau, kad kažkas atsitiko su konteineriu arba mano detektorius buvo pokštininkas“, - sako Kaste. „Aš pakartojau matavimą. Ir vėl nustačiau 100 kartų didesnį izotopo kiekį nei bet kuriam iš kitų šių maisto produktų.", - teigė mokslininkas. Norėdami išsiaiškinti, kodėl medus užregistravo tokį aukštą cezio-137 kiekį, Kaste ir jo komanda (įskaitant vieną iš jo studentų Paulą Volante'ą) pradėjo tirti vietoje pagaminto žalio, gryno ir nefiltruoto medaus pavyzdžius iš turgaviečių ir bitininkų rytinėje JAV dalyje. Iš 122 ištirtų medaus mėginių, 68-iuose buvo aptikti radioaktyviojo izotopo pėdsakai – tai Šaltojo karo laikais JAV, SSRS ir kitų tautų atliktų atmosferos branduolinių bandymų palikimas. Didžioji dalis sprogimų atlikta virš Maršalo salų Ramiajame vandenyne ir Naujojoje Žemėje – Arkties salyne Rusijos šiaurėje, kiti bandymai buvo atliekami Naujojoje Meksikoje ir Nevadoje. Tyrėjų teigimu, per daugiau kaip 500 šių bandomųjų detonacijų sukauptas poveikis į atmosferą išskyrė daugiau jonizuojančiosios spinduliuotės nei bet kuris kitas įvykis žmonijos istorijoje. „Mes žinome, kad cezio-137 gamyba iš Ramiojo vandenyno ir Rusijos vietų daugiau nei 400 kartų viršijo Naujosios Meksikos ir Nevados sprogimuose susidariusius šio izotopo lygius“, - sako Kaste.
Tęsinus kitame puslapyje:
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|