Proveržis medicinoje: psichines ligas galės nustatyti kraujo tyrimu - per 20 metų trunkančius tyrimus technologija stebėtinai progresavo

Naujausias kraujo tyrimas, paremtas ankstesniu A. B. Niculescu grupės darbu, kuriame jie nustatė kraujo biomarkerius, galinčius atsekti polinkį į savižudybę ir potrauminį streso sutrikimą. Naujausio jų kraujo tyrimo depresijai ir bipoliniam sutrikimui nustatyti aprašymas paskelbtas žurnale „Molecular Psychiatry“.

„Mes, per pastaruosius du dešimtmečius, ypač per pastaruosius 10 metų, esame pirmieji šioje tikslioje psichiatrijos srityje. Šis tyrimas atspindi dabartinį mūsų pastangų rezultatą, – sakė A. B. Niculescu. – Tai yra dalis mūsų pastangų perkelti psichiatriją iš XIX amžiaus į XXI amžių. Padėti jai tapti panašiai į kitas šiuolaikines sritis, tokias kaip onkologija. Galų gale misija yra išsaugoti ir pagerinti gyvenimus“.

Kuriant testą reikėjo nemažai padirbėti. Praėjus 4 metams ir dalyvaujant daugiau nei 300 dalyvių, A. B. Niculescu komanda procedūriškai laikėsi keturių žingsnių plano, kad atskleistų, kurie biologiniai žymekliai bus svarbūs kuriant kraujo tyrimą depresijai ir bipoliniam sutrikimui nustatyti. Pirma, jie tam tikrą laiką stebėjo tyrimo dalyvių grupę, vertindami jų nuotaikos pokyčius ir koreliuodami tai su biologinių žymenų pokyčiais, įvykusiais jų kraujyje keičiantis nuotaikoms.

Nustačiusi keletą biologinių žymenų, kurių lygis pasikeitė keičiantis nuotaikai, A. B. Niculescu komanda susiejo ir patvirtino biomarkerius, kuriuos jie pasirinko, su visais anksčiau dokumentuotais biomarkeriais iš susijusių šios srities tyrimų. Jie nustatė 26 pagrindinius biologinius žymenis, kuriuos vėliau panaudojo tolesniame tyrime, kuriame stebėjo šių biomarkerių pokyčius pacientų, sergančių kliniškai sunkia depresija ar manija, grupėje.

Po patvirtinimo jie naudojo skirtingus biomarkerius tyrinėdami skirtingas pacientų grupes, norėdami sužinoti, kaip jie galėtų panaudoti žymenis, kad įvertintų, kaip stipriai pacientas serga ar gali susirgti ateityje. Vėliau, remdamiesi savo išvadomis ir biomarkerio kraujo tyrimo gebėjimu tiksliai įvertinti paciento rezultatus, jie jį panaudojo pritaikydami vaistus pagal paciento poreikius.

„Atlikdami šį darbą, mes norėjome sukurti kraujo tyrimus depresijai ir bipoliniam sutrikimui nustatyti, kad galėtume juos abu atskirti ir paskirti žmonėms tinkamą gydymą, – sakė A. B. Niculescu. – Kraujo biomarkeriai tampa svarbiais įrankiais tiriant sutrikimų atvejus, kai subjektyvus asmens pranešimas apie save arba klinikinis sveikatos priežiūros specialisto įspūdis ne visada yra patikimas. Šie kraujo tyrimai gali atverti duris į tikslų, individualų vaistų pritaikymą ir objektyvų reakcijos į gydymą stebėjimą“.

Įdomu tai, kad tyrimo metu A. B. Niculescu komanda taip pat atskleidė dar vieną svarbų ryšį tarp paros ritmo genų, reguliuojančių mūsų vidinį dienos ir nakties laikrodį, budrumą bei sezoninius pokyčius, ir nuotaikos sutrikimų. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kuriems pacientams pasireiškia sunkesni simptomai ir prastesnio miego požymiai kai keičiasi metų laikai.

Laikmetyje, kai biomarkeriai medicinoje vis dažniau naudojami vertinant ir diagnozuojant, šis tyrimas žengia svarbų žingsnį į priekį, kad klinikoje būtų atliekami perspektyvūs kraujo tyrimai depresijai ir bipoliniam sutrikimui nustatyti.

„Kraujo biomarkeriai teikia realių klinikinės praktikos pranašumų. Gyvų asmenų smegenys negali būti lengvai ištiriamos, todėl mes daug metų dirbome, kad nustatytume neuropsichiatrinių sutrikimų kraujo biologinius žymenis, – apibendrina A. B. Niculescu. – Atsižvelgiant į tai, kad 1 iš 4 žmonių per gyvenimą pasireikš klinikinis nuotaikos sutrikimo epizodas, negalima pervertinti tokių pastangų, nes to reikia ir tai yra svarbu.“