Persirgusiems COVID-19 – prastos mokslininkų žinios: smegenyse aptiko didelių pokyčių

Neseniai paskelbtas tyrimas, kurio dar laukia ekspertų vertinimas ir kurį atliko Oksfordo universiteto ir Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai, pateikia įrodymų dėl smegenų pakitimų, fiksuotų šimtams pacientų, sirgusių COVID-19 infekcija. Pakitimai smegenyse nustatyti atlikus magnetinio rezonanso tyrimą prieš susergant ir jau pasveikus, rašo iflscience.com.

Mokslininkai tyrimui pasirinko pacientus, kuriems iki pandemijos buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. 782 tokie asmenys buvo pakviesti dalyvauti tyrime ir atlikti pakartotinį smegenų skenavimą. 394 iš jų tarp pirmojo ir antrojo smegenų skenavimo buvo nustatytas SARS-CoV-2 virusas, o likę 388 šia liga neužsikrėtė. „Mūsų žiniomis, tai yra pirmas tęstinis skenavimų tyrimas, kai COVID-19 pacientai buvo skenuoti iki užsikrėtimo šia liga“, – rašo tyrimą atlikę mokslininkai.

Skenavimo vaizdai prieš ir po užsikrėtimo parodė akivaizdų pilkosios smegenų medžiagos netekimo faktą kairiajame parahipokampo vingio, kairiajame orbitofrontaliosios žievės ir kairiajame salos plotuose. Pakitusios smegenų zonos atsakingos už atmintį, emocines reakcijas, skonio ir kvapo atpažinimą. Šių pokyčių asmenų, nesirgusių COVID-19, smegenyse neaptikta.

Kitame tyrimo etape mokslininkai lygino ligoninėje gulėjusių (15 tiriamųjų) ir negulėjusių (379 tiriamieji) COVID-19 pacientų smegenų būklę. Reikšmingų skirtumų tarp šių dviejų tiriamųjų grupių nenustatyta, o tai reiškia, kad net ir nesunki šios ligos forma gali pakeisti smegenis.

Vis dėlto kol kas tikslus ryšys tarp pilkosios masės netekimo ir COVID-19 nėra aiškus. Mokslininkai nėra užtikrinti, ar tai yra tiesioginis viruso smegenų audiniams daromas poveikis, ar priežastis yra šiek tiek kitokia, pavyzdžiui, uždegimas. Be to, mokslininkai linkę akcentuoti, kad būtina atlikti daugiau tyrimų tam, kad pavyktų geriau suprasti ryšį tarp COVID-19 ir šių smegenų pakitimų. Kaip jau yra teigę kitus tyrimus vykdę mokslininkai, pakitimai smegenyse, ypač hipokampe, gali laikui bėgant sukelti Alzheimerio ligą ar kitas silpnaprotystės formas.

„Ar asmenims, sirgusiems COVID-19 ir pasijutusiems geriau po kelių savaičių ir tiems, kurie buvo netekę uoslės, o tai, mūsų žiniomis, yra nervinių pažeidimų ženklas, vėliau vienokiu ar kitokiu būdu bus didesnė ankstyvosios silpnaprotystės rizika? Žinome, kad yra sąsajų tarp uoslės netekimo ir silpnaprotystės.

Mažai ką žinome apie tai, nes mums nėra aišku, kaip virusas sukelia šiuos pažeidimus, tačiau, mano manymu, šis klausimas yra atviras.“ – teigė genetinės epidemiologijos profesorius Timas Spectoras iš Londono karališkojo koledžo.

Tyrimas paskelbtas čia.