Urologas išvardijo, kam labiausiai gresia prostatos vėžys: vienas veiksnys tikimybę didina net iki 8,8 karto

Mažesnis judėjimas ir fizinis aktyvumas, gausesnis riebaus maisto vartojimas ir augantis antsvoris daliai vyrų yra net 8 mėnesius Lietuvoje trukusio karantino pasekmė.

Apie prostatos vėžio diagnostiką bei gydymo būdus – pokalbis su urologu M. Danilevičiumi.

– Kokiems vyrams kyla didesnė prostatos vėžio rizika ir kokie veiksniai lemia šią ligą?

– Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – kasmet Lietuvoje nustatoma apie 2000 naujų atvejų. Šia liga dažniausiai serga vyresnio, 65–75 metų, amžiaus vyrai. Svarbu tai, kad prostatos vėžys dažniausiai auga labai lėtai ir nesukelia jokių simptomų. Daugelis vyrų gyvena sirgdami prostatos vėžiu apie tai net nežinodami.

Naviko išsivystymą lemia keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – vyresnis amžius. Tačiau ne mažiau svarbi yra ir šeimos ligos istorija. Vyrams, kurių tėtis ar brolis sirgo prostatos vėžiu, rizika susirgti padidėja du kartus, o kurių sirgo dar ir antros kartos giminaitis – net iki 8,8 karto.

– Ar ligos tikimybę gali padidinti tam tikri maisto produktai ir kaip karantinas atsiliepė vyrų sveikatai?

– Tyrimai rodo, kad gausus riebaus gyvulinės kilmės maisto vartojimas bei nepakankamas augalinio maisto vartojimas taip pat nežymiai padidina tikimybę susirgti. Riziką didina ir sėslus gyvenimo būdas, per mažas fizinis aktyvumas. Su šiais veiksniais daugelis buvome priversti susidurti ir karantino metu.

Jau pastebime, kad jei per karantiną pacientų srautas buvo sumažėjęs, tai dabar jie vis dažniau atveria gydytojo kabineto duris – padaugėjo prostatos audinio biopsijų, nukreipimų magnetinio rezonanso tyrimui (MRT), greitų šlapimo testų dėl prostatos vėžio.

– Kaip diagnozuojamas prostatos vėžys, kokie būdai šiuo metu yra taikomi?

– Prostatos vėžio ankstyvoji diagnostika remiasi šlapimo testu ir prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio nustatymu kraujo plazmoje, MRT bei prostatos biopsija.

Naujiena Lietuvoje – ankstyvas prostatos vėžio diagnostikos testas iš šlapimo. Jį atliekant yra nustatomi įverčiai, kurie parodo prostatos vėžio tikimybę. Tai neinvazinis, pacientui labai patogus tyrimo būdas, tačiau kol kas nekompensuojamas.

O kompensuojamas ir šiuo metu klinikinėje praktikoje prostatos vėžio diagnostikai dažniausiai naudojamas yra PSA kiekio kraujo plazmoje tyrimas. Jei nustatomas padidėjęs PSA kiekis arba yra įtariamas vėžys, gydytojas atlieka prostatos tyrimą per tiesiąją žarną – pirštu čiuopia užpakalinį priešinės liaukos paviršių. Nepakitusi prostata yra minkšta, o sergant vėžiu – kieta.

Užčiuopus sukietėjusius audinius ar gavus blogą greito šlapimo testo dėl prostatos vėžio atsakymą bei esant padidėjusiam PSA kiekiui, atliekama prostatos audinio biopsija. Ji atliekama ultragarsinio tyrimo metu per tarpvietę arba per tiesiąją žarną duriant specialia biopsine adata. Paimta medžiaga siunčiama patologiniam ištyrimui, gauname atsakymą, kuriame būna nurodyta rastas prostatos vėžys ar ne.

Susumavus visus tyrimų rezultatus, įvertinus bendrą paciento būklę, gretutines ligas, gydytojas urologas konsiliume kartu dalyvaujant kitiems specialistams – radioterapeutams, chemoterapeutams, radiologams, onkologams – sprendžia apie konkretaus paciento tolimesnę prostatos vėžio gydymo taktiką.

– Kokios yra tos gydymo taktikos?

– Prostatos vėžio gydymo taktika yra parenkama pagal rizikos grupę, į kurią patenka konkretus pacientas. Taip pat atsižvelgiama į paciento amžių, numatomą gyvenimo trukmę, galimų gydymo komplikacijų riziką, svarbus ir paciento požiūris į galimus gydymo metodus.

Pavyzdžiui, mažos rizikos vėžio atvejais, liga retai metastazuoja į sritinius limfmazgius ir prognozė tokių pacientų gana gera, todėl gali pakakti tik stebėjimo, PSA sekimo, antioksidantų, fitopreparatų vartojimo, biopsijos kartojimo po 6-12 mėn. Tačiau, kai pacientas prašo būti gydomas, gydoma tik prostata – laparoskopu ar robotu pašalinama prostata. Ši operacija atliekama be limfmazgių šalinimo, taip pat gali būti taikomas ir išorinis spindulinis gydymas ar brachiterapija.

Brachiterapija – tai toks chirurginio ir spindulinio gydymo derinys, kai minimaliai invazinės procedūros metu į prostatą implantuojami specialūs radioaktyvieji implantai. Tai leidžia tinkama doze tiksliai apšvitinti prostatą, kartu apsaugant greta esančius sveikus organus.

– O jeigu prostatos vėžio prognozės blogos?

– Pacientai, kuriems nustatytas vidutinės ar blogos prognozės prostatos vėžys, gali būti gydomi radikalia laparaskopine ar robotine prostatektomija su ar be sritinių limfmazgių šalinimu, išoriniu spinduliniu gydymu kartu su neoadjuvantiniu 6 mėn. trunkančiu gydymu hormonais. Dar gali būti taikomas išorinis spindulinis gydymas kartu su didelės galios brachiterapija ir gydymu hormonoterapija. Visais atvejais gydymas yra parenkamas individualiai, jis skiriamas atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikius.

Pasirinkus išorinę spindulinę terapiją ir siekiant sumažinti komplikacijų skaičių, visada yra rekomenduojama auksinių žymeklių implantacija į prostatą. Ją atliekame likus 10-14 dienų iki išorinės spindulinės terapijos pradžios.

Taip pat egzistuoja naujas, mažai invazinis ir modernus gydymo būdas CyberKnife peiliu. Šiuo metu pats moderniausias Rytų Europoje radioterapijos CyberKnife centras yra Siguldos mieste, Latvijoje.

Šis metodas puikiai tinka ne tik I-II stadijos pirminio prostatos vėžio pašalinimui be pjūvio, bet ir metastazių šalinimui. Tai – chirurginei operacijai prilygstanti manipuliacija, sunaikinanti auglio ląsteles. Auglys yra pašalinamas, tik rezultatas pasiekiamas ne darant pjūvį, bet naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Paprastai pakanka vos penkių spinduliavimo procedūrų. Gydymas ambulatorinis, kiekviena procedūra trunka apie 40 minučių.

Šalutinis tokios procedūros poveikis yra panašus kaip ir taikant įprastą spinduliuotę, tik po CyberKnife procedūros ūminis laikotarpis prasideda anksčiau ir anksčiau baigiasi. Nepageidaujami reiškiniai jaučiami savaitę nuo gydymo pradžios, jie gali trukti ne ilgiau kaip dvi ar tris savaites. Tuomet turi praeiti keletas mėnesių, kad šalutinis poveikis visiškai išnyktų. Potencija vidutiniškai sumažėja statistiškai tik 10–15 procentų, kas iš tiesų stebina, nes tai labai geras rezultatas.

Iš tiesų potencija po prostatos radiochirurgijos priklauso nuo daugelio veiksnių: paciento ligos stadijos, ar pacientui skiriama hormonų terapija, o labiausiai – nuo to, kokia lytine funkcija buvo prieš gydymą. Jei potencija tik šiek tiek sumažėja, dažniausiai ją galima kompensuoti su tam tikrais vaistais arba taikant kitus metodus.

Lyginant su kitais gydymo būdais, kur potencija praktiškai negrįžtamai išnyksta, gydymo būdas CyberKnife turi savo pranašumų. Todėl kokį gydymo būdą pasirinkti reikia spręsti kiekvienu individualiu atveju kartu su jus gydančiu daktaru.

– Kiek gali trukti prostatos vėžio gydymas ir ko labiausiai baiminasi pacientai?

– Prostatos vėžio gydymas, priklausomai nuo pasirinkto gydymo būdo, gali trukti nuo kelių dienų iki 2 mėnesių. Vargu ar kas norės tęsti gydymą kelis mėnesius, kai tai galima atlikti kur kas greičiau... Tačiau visa tai visuomet reikia aptarti individualiai.

Pacientai labiausiai baiminasi problemų dėl šlapimo nelaikymo ir potencijos. Tačiau atidėti gydymą kai kuriais atvejais yra tiesiog nepriimtina, nes metų arba dviejų laikotarpiu auglys gali toliau augti ir išplisti tolimos metastazės. Nors pacientai ir susiduria su minėtomis problemomis, šiandien dienai egzistuoja ir šių problemų korekcija bei gydymo būdai, todėl kiekvienu atveju stengiamasi padėti ligoniui spręsti iškilusias problemas.

Dažnai pacientams sunku susitaikyti su prostatos vėžio diagnoze, tai gali labai slėgti psichologiškai… Tačiau svarbu suprasti, kad gyventi kokybišką gyvenimą, net nustačius šią diagnozę, tikrai įmanoma. Viskas priklauso nuo kreipimosi laiku, parinkto gydymo būdo ir atviro pokalbio su savo urologu.