Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Šie gražūs jausmingų moterų, gulinčių ant nugaros, atlošusių galvas ir ekstazėje pravėrusių lūpas, vaško modeliai atrodo lyg iš Renesanso tapybos. Bet kiekviena jų turi kraupią paslaptį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekvienai iš pažiūros seksualiai, svajingai ir dailiai moters vaškinei figūrai yra prapjautas pilvas, todėl atvirai matomi jų organai, o žarnos pasileidusios. Šios keistos grožybės, vadinamos „Anatominėmis Veneromis“, XVIII a. 9-jame dešimtmetyje buvo sukurtos skulptoriaus Clemente Susini, kaip priemonė mokyti žmogaus anatomijos, nereikalaujant skrosti tikrus žmogaus kūnus, kurie daugumai buvo šlykštūs ir varė baimę. Pilno dydžio moterų anatominiai vaško modeliai pirmą kartą pasirodė XVIII amžiaus pradžioje, o chirurgai ir menininkai juos viešai demonstravo – kartais už žiūrėjimo mokestį, nes susidomėjimas anatomija itin išaugo Renesanso laikais.
Kai kurie iš išsamiausių ir smulkiausiai sukurtų darbų buvo iš „La Specola“, Florencijos fizikos ir gamtos istorijos muziejaus dirbtuvių. Vienas iš geriausių ir garsiausių ceroplastikų, arba vaško menininkų, buvo Clemente Susini.
Vaškinės moterų figūros, „Anatominės Veneros“, buvo natūralaus dydžio ir visiškai išardomos, o jų išimami organai buvo visiškai atviri visiems panorėjusiems daugiau sužinoti apie žmogaus vidų.
Tęsinys kitame puslapyje:
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|