Ką reiškia susirgti COVID-19 šalyje, kur viruso oficialiai nėra? Valdžios pareiškimai ir stebina, ir juokina pasaulį

Visame pasaulyje vos keliolika šalių dar oficialiai nėra pranešusios apie koronaviruso atvejus. Kai kurios jų – nuošalios nedidelės salos, anksti uždariusios savo sienas ir iki šiol neįsileidžiančios pašalinių žmonių. Tad jų statistika abejoti nėra pagrindo. Tačiau COVID-19 tikina neturinčios ir diktatorių valdomos bei valstybinės propagandos skandinamos Šiaurės Korėja bei Turkmėnija.

Valdžios pareiškimai pastarojoje ir stebina, ir juokina pasaulį. Pavyzdžiui, Turkmėnija liepą paskelbė, kad įveda privalomą suaugusiųjų skiepijimą nuo COVID-19, nors šios Centrinės Azijos valstybės autoritarinė valdžia tvirtina, kad jokių užsikrėtimo atvejų šalyje nėra. Nepaisant to, apribotas turizmas, masiniai religiniai renginiai, raginama laikytis atstumų ir dėvėti kaukes.

BBC aprašo vieno koronavirusu susirgusio turkmėno istoriją:

Sajahatas Kurbanovas (vardas pakeistas) duso. Jis žiopčiojo bandymas įkvėpti taip, lyg bėgtų maratoną. Skausmas krūtinėje buvo nepakeliamas. Pasireiškė visi koronaviruso simptomai.

Problema ta, kad jis buvo Turkmėninoje – kur tokių pacientų oficialiai nėra.

Kai rugpjūtį jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, gydytojas jam pasakė diagnozę – plaučių uždegimas, jam reikia skubiai vykti į ligoninę. S.Kurbanovas žinojo, kad šalies gydytojai COVID-19 atvejus vadina plaučių uždegimu.

Pakeliui į ligoninę jis sugebėjo prisiskambinti į kliniką, kur prieš kelias dienas darėsi COVID-19 testą. „Teigiamas“, – išgirdo tylų balsą. „Kas teigiamas, – sušuko jis? – Ar tai COVID?“. „Taip!“ – atsakė balsas.

Tik vėliau jis sužinojo, kad jeigu Turkmėnijoje tavo COVID-19 testo rezultatas būna teigiamas, negauni jokio dokumento.

Pirmoji ligoninė, į kurią jis buvo nuvežtas, atsisakė jį priimti – buvo pilna.

„Vos nenumiriau pakeliui…, – pasakojo S. Kurbanovas. – Trūko oro… Virusas progresavo taip greitai. Pradėjau daužyti į langus ir rėkiau – prašau, sustokit, aš negaliu kvėpuoti! Jie man davė deguonies, bet tai daug nepadėjo.“

Kita ligoninė atsisakė jį priimti, bet priežastis kita – jai uždrausta priimti pacientus, kurie nėra registruoti šalies sostinėje Ašchabade.

„Pradėjau panikuoti. Klausiau gydytojo – ką turėčiau daryti? Mirti čia?“ – pasakojo S. Kurbanovas. Jis tuomet paskambino pažįstamam gydytojui ir maldavo pagalbos. Po keleto skambučių ir aštrių pokalbių jis galiausiai buvo priimtas į ligoninę.

Vyro sveikata nesitaisė penkias dienas. „Negalėjau įkvėpti – atrodė, kad viskas mano viduje buvo suklijuota. Prasidėjo panikos atakos, nes negalėjau kvėpuoti. Jaučiausi lyg būčiau panėręs po vandeniu ir negalėčiau iškilti į paviršių“, – prisiminė vyras.

Jis prašė slaugių duoti jam vaistų, kad tik palengvėtų skausmas. Patekimas į ligoninę Turkmėnijoje ne visada reiškia, kad sulauksi ir gydymo, teigė S. Kurbanovas. Medikai dažnai ignoruoja pacientus, net slaugės jų neprižiūri – nebent koks nors svarbesnis žmogus paskambina reikiamiems asmenims.

Ligoninėje taip baisiai trūko darbuotojų, kad pora slaugių turėjo prižiūrėti daugiau nei 60 žmonių. Buvo atvejų, kai vaistus leido valytoja, pasakojo S. Kurbanovas.

Slaugės dalijosi istorijomis apie tiesiai prieš jų akis sukniubusius ir mirusius pacientus, nes nebuvo nė vieno plaučių ventiliatoriaus, o deguonies mašinos neveikė.

Medikai S. Kurbanovo gydymą keitė kelis kartus. Jis išleido apie 2 tūkst. JAV dolerių vaistams ir kyšiams – tai didelė suma Turkmėninoje. Galiausiai po 10 dienų buvo išleistas iš ligoninės.

Užsienio spaudoje turkmėnai kalba apie trečiąją COVID-19 bangą, tačiau šalyje beveik niekas nedrįsta apie tai prabilti.

Turkmėnijos valdžia neatskleidžia, kiek yra koronaviruso atvejų. Prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas, buvęs odontologas, propagandai itin mėgsta naudoti sveikos tautos įvaizdį. Jeigu pripažintų, kad tauta kenčia nuo pandemijos, tai pamintų jo režimo legitimumą.

Visgi vienas atvejis beveik atskleidė kortas. Ašchabade susirgo Turkijos diplomatas. Kemalui Uckunui pasireiškė tipiški koronaviruso simptomai: skausmas krūtinėje, aukšta temperatūra, prakaitas. Jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas.

Guzide Uckun vyro krūtinės rentgeno nuotraukas nusiuntė Turkijos ligoninėms, ir jos visos patvirtino, kad vyras susirgo COVID-19.

Ji desperatiškai mėgino K. Uckuną išgabenti į Turkiją, bet pranešama, kad Turkmėnijos valdžia to neleido – nors vyras būtų buvęs skraidinamas lėktuvu su medicinine įranga. Leidimas buvo duotas praėjus tik kelioms valandoms po jo mirties.

Diplomato kūnas buvo balzamuotas, ir ekspertai negalėjo rasti jokių koronaviruso pėdsakų.

Turkmėnijos valdžia įvedė kai kurias pandemijos suvaldymo priemones, tačiau tikina, kad tai – tik prevencija, ir šalyje vis dar nėra nė vieno COVID-19 atvejo.

Kai ligoninėje gydėsi S. Kurbanovas, niekas joje nevartojo žodžių „koronavirusas“ arba „COVID“. „Jie sakydavo – „šis virusas“ arba „ši liga“, – pasakojo vyras. – Aš juos spausdavau: „Kodėl nesakote, kas tai yra? Ar tai COVID?“. Jie tiesiog tylėdami palinksėdavo galva.“

Būdamas ligoninėje, jis gavo valdžios siųstą žinutę su perspėjimu. Joje žmonės paraginti dėvėti kaukes, nes ore – daug dulkių.

„Ar mes mirštame nuo dulkių? – sakė S. Kurbanovas. – Jie leis žmonėms mirti, bet niekada nepripažins, kad šalyje yra koronavirusas.“