Ką mokslas sako apie apie akupunktūrą ir taurių statymą: tokius gydymo metodus taiko net olimpiniai čempionai

Gydytojai ir tyrėjai neturi mokslinio sutarimo dėl abiejų metodų pagrįstumo – tačiau neabejotina, kad akupunktūra vertinama labiau nei taurių statymas, nepaisant to, kad dauguma šios praktikos mokslo pagrindai vis dar menkai suprantami. Nauji moksliniai tyrimai ėmėsi šio mįslingo metodo tyrimų, pateikdami naujų įžvalgų apie tikėtiną jo galimybę gydyti įvairias ligas.

Akupunktūra

Nors akupunktūrą dabar gana dažnai taiko kineziterapeutai ir kiti medicinos specialistai, ji laikoma alternatyvia medicina – o tai reiškia, kad jos veiksmingumas nėra įrodytas ir dėl jo karštai diskutuojama. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje akupunktūra buvo rekomenduojama Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) kaip nugaros skausmo gydymo priemonė iki 2016 m., kai pasirodė nauji tyrimai, rodantys, kad šios konkrečios būklės atveju ši praktika iš tiesų nėra naudingesnė už placebą. Nepaisant to, NHS vis dar retais atvejais padengia gydymą akupunktūra, o daugelis pacientų ir toliau moka už tokį gydymą privačiai.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistų naudojami metodai nebūtinai sutampa su tradicinės kinų akupunktūros specialistų naudojamais metodais. Taip yra todėl, kad vakarietiški metodai yra pagrįsti moksliniu fizinės anatomijos supratimu, o senesnės akupunktūros praktikos dažniausiai remiasi mistinėmis sąvokomis, tokiomis kaip qi (tariama či), kuri reiškia nematomą energetinę jėgą.

Tačiau abiem atvejais pagrindinis principas yra susijęs su tam tikrų akupunktūrinių taškų aktyvinimu – kurie, kaip manoma, gali paveikti kūno dalių fiziologiją. Pavyzdžiui, teigiama, kad adatų dūrimas į tam tikrus akupunktūrinius taškus gali sumažinti kūno uždegimą, ir nors šio teiginio moksliniai pagrindai nėra suprantami, naujajame žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime galbūt nustatytas vienas iš pagrindinių tokio dalyko mechanizmų.

Naujasis tyrimas remiasi ankstesniu tyrimu, kuris atskleidė, kad elektra stimuliuojant pelių sėdimąjį nervą, sužadinamas ryšys su nervu klajokliu, todėl antinksčiuose padidėja dopamino išskyrimas. Dėl šio papildomo dopamino sumažėja uždegiminių molekulių, vadinamų citokinais, koncentracija, todėl sumažėja vadinamosios citokinų audros, kurios dažnai sukelia stiprų sisteminį uždegimą, kuris gali būti net mirtinu.

Naujajame tyrime mokslininkai įrodė, kad tam tikri akupunktūriniai taškai yra dirginami neuronų, galinčių suaktyvinti šią pelių vagalinę-adrenalino ašį, o šių taškų stimuliavimas gali numalšinti citokinų audrą ir sumažinti uždegimą visame organizme. Tačiau tam, kad šis poveikis pasireikštų, neuronai turi išskirti didelį tam tikro receptoriaus, vadinamo prokineticino 213 receptoriumi, kiekį.

Remdamiesi eksperimentais su pelėmis, tyrimo autoriai padarė išvadą, kad šių neuronų yra daug aplink tam tikrą akupunktūrinį tašką, vadinamą Zusanli, esantį užpakalinėje/apatinėje galūnėje. Suaktyvinę šį tašką, mokslininkai sugebėjo nuslopinti sisteminį uždegimą po to, kai graužikai buvo paveikti bakteriniu endotoksinu.

Tačiau kai pelėms buvo genetiškai įdiegta šių receptorių stoka, Zusanli taško akupunktūra tokio poveikio nebeturėjo. Tuo tarpu akupunktūros taškai, kurių šie neuronai nedirgina, nesugeba suaktyvinti vagalinės-adrenalino ašies ir užkirsti kelio citokinų audroms. Pavyzdžiui, nustatyta, kad šios funkcijos neatlieka Tianshi taškas, esantis pilvo srityje.

Šiame tyrime pirmą kartą neuroanatomiškai paaiškinama įvairių akupunktūrinių taškų funkcija. Tačiau jis buvo atliktas su pelėmis, todėl norint ištirti kiekvieno iš šių taškų vaidmenį ir patvirtinti viso metodo pagrįstumą, reikia atlikti didesnės apimties tyrimus su žmonėmis.

Taurių statymas

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse kai įvairių šalių sportininkams išėjus į varžybų aikšteles, bėgimo takelius ir baseinus, ant jų kūnų pasimatė apvalūs įspaudai. Šios dėmės buvo neabejotinos kitos alternatyvios terapijos, taip pat kilusios iš Kinijos, požymiu: ant įvairių kūno dalių dedamos įkaitintos taurės, sukuriančios vakuumą, kuris į taurės vidų įsiurbia odą. Atliekant „šlapiąjį taurių masažą“ šis metodas dar derinamas su kraujo nuleidimu.

Tačiau, moksliniai šio metodo pagrindai yra gana padriki. Pasak senovinės tradicijos, šis metodas gerina kraujotaką, mažina skausmą ir aktyvina imuninę sistemą – nors šie teiginiai moksliškai neįrodyti ir nepagrįsti jokiais biologiniais duomenimis. Dėl odos įsiurbimo į taurę pažeidžiamos smulkios odos kraujagyslės, todėl vartotojams lieka būdingos raudonos apskritos dėmės. Tačiau nėra jokio mokslinio paaiškinimo ar įrodymų, kaip tai kuria nors kokią naudą sveikatai.

Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėtas šios alternatyvios terapijos, dažnai taikomos kartu su akupunktūra, pagrįstumas – tačiau konkrečių įrodymų kol kas nerasta. Atlikus didelę 135 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų apžvalgą, nebuvo rasta jokių patikimų įrodymų, kad šis metodas teiktų kokių nors privalumų. Tačiau intriguoja tai, kad kai kurie šiame tyrime išanalizuoti duomenys leidžia daryti prielaidą apie galimą taurių statymo taikymą gydant „pūslelinę, veido paralyžių, spuoguotumą ir kaklo spondiliozę“ – nors autoriai nurodo, kad šiuos įrodymus pagrindžiantys tyrimai buvo „žemos metodologinės kokybės“.

Atsižvelgiant į tai, kad trūksta įrodymų ir kad šios technikos logika yra moksliškai ydinga, sunku ginti šios alternatyvios terapijos privalumus – nors sportininkai, laimėję aukso medalius po to, kai jiems buvo pastatytos taurės, galbūt ir bandytų prieštarauti.

Parengta pagal „IFL Science“.