Rado naują teigiamą botokso injekcijų šalutinį poveikį: botulino toksinas ne tik gražina

Botoksas arba botulino toksinas – vaistas, gaunamas iš bakterijų, paprastai švirkščiamas siekiant sumažinti raukšles, palengvinti migreną, raumenų spazmus, pernelyg didelį prakaitavimą ir šlapimo nelaikymą.

Kalifornijos universiteto San Diego Skaggs farmacijos mokslų mokyklos mokslininkai, bendradarbiaudami su dviem gydytojais iš Vokietijos, rado naują teigiamą botokso injekcijų aspektą. Teigiamą botokso poveikį mokslininkai rado naudodamiesi JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) šalutinių poveikių pranešimų sistemos (FAERS) duomenų baze, kurioje beveik 40 000 žmonių pranešė, kas jiems nutiko po gydymo botoksu.

2021 m. gruodžio 21 d. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad žmonėms, gavusiems botokso injekcijas į keturias skirtingas kūno vietas, nerimas pasireiškė daug rečiau nei pacientams, kuriems buvo taikomas skirtingas gydymas dėl tų pačių ligų.

„FDA pranešama apie daugybę įvairių nepageidaujamų poveikių, o pagrindinis tikslas paprastai yra rasti tuos žalingus šalutinius poveikius, kurie nebuvo nustatyti klinikinių tyrimų metu“, – sakė farmacijos profesorius, daktaras Rubenas Abagyanas. „Tačiau mūsų idėja buvo kitokia. Kodėl mes nedarome priešingai? Kodėl nerandame teigiamo poveikio?“

Tyrimo komanda nustatė, kad nerimo rizika botoksu gydytiems pacientams buvo 22–72 procentais mažesnė botoksą švirkščiant į 4 iš 8 injekcijos vietų: veido raumenyse, kai botoksas naudojamas kosmetologijoje; veido ir galvos raumenyse nuo migrenos; viršutinėse ir apatinėse galūnėse nuo raumenų spazmų; ir kaklo raumenyse – nuo tortikolio (kreivakaklystės). Pasak Abagyano, kitose keturiose injekcijos vietose nebuvo rasta pakankamai informacijos statistiškai reikšmingiems duomenims gauti.

Remiantis 2001–2003 m. atliktu psichikos sutrikimų paplitimo ir koreliacijų JAV tyrimu, nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitusi psichikos sutrikimų klasė. 2001–2003 m. 32 proc. JAV gyventojų tam tikru gyvenimo momentu buvo neigiamai veikiami nerimo, o gydymas beveik trečdaliui jų buvo neveiksmingas. Štai kodėl gydytojai ir mokslininkai ieško kitų gydymo būdų.

Kad būtų aišku, šiame tyrime naudojami duomenys buvo renkami ne tik siekiant ištirti ryšį tarp botokso injekcijų ir nerimo. Be to, FAERS duomenys atspindi tik botokso naudotojų, kurie patyrė neigiamą šalutinį poveikį, pogrupį. Tyrimo komanda taip pat neįtraukė pranešimų, jog asmuo taip pat vartojo antidepresantus (dažnai vartojamus nerimui gydyti) arba anksiolitinius vaistus. Kai kuriais atvejais apie kitų receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimą galėjo būti pranešta nepakankamai dažnai.

Abagyanas ir jo komanda 2020 m. liepos mėn. žurnale „Scientific Reports“ paskelbė panašų tyrimą, kuriame, naudodamiesi ta pačia duomenų baze, nustatė, kad žmonės, kurie gavo botokso injekcijas, daug rečiau pranešė apie depresiją nei pacientai, kuriems buvo taikomas skirtingas tų pačių ligų gydymas. Abiejuose tyrimuose nustatyta, kad sumažėjo simptomų, apie kuriuos pranešama, nepaisant injekcijos vietos, todėl kyla abejonių, ar pacientai galėjo jaustis laimingesni, nes turėjo mažiau raukšlių ar dėl to, kad botoksas neleidžia susiraukti. Tačiau mokslininkai mano, kad specifiniai molekuliniai mechanizmai, kuriais botoksas mažina depresiją ir nerimą, nors ir nežinomi, gali būti skirtingi.

„Tai gali būti susiję, tačiau yra skirtingi būdai, atsakingi už nerimo priepuolius ir depresiją“, – sakė jis.

Abagyanas ir bendradarbiai kelia hipotezę, kad verta ištirti keletą galimų mechanizmų: botulino toksinai gali būti transportuojami į centrinės nervų sistemos regionus, susijusius su nuotaika ir emocijomis. Arba botokso paveiktos neuromuskulinės jungtys gali tiesiogiai susisiekti su smegenimis. Galiausiai, kadangi botoksas dažniausiai naudojamas lėtinėms ligoms, kurios gali prisidėti prie nerimo, gydyti, jo sėkmė šalinant pagrindinę problemą gali netiesiogiai sumažinti nerimą.

Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatytas mechanizmas, kuriuo botoksas mažina nerimą, sakė Abagyanas, todėl reikės atlikti klinikinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti geriausią injekcijos vietą ir dozę, skirtą specialiai nerimui gydyti.