Mokslininkai kalba apie proveržį kuriant skiepus nuo alergijos šunims: paskelbė daug žadančių naujienų

Japonijos mokslininkų grupė, kuri vadinama pionieriais kuriant tokią vakciną, nustatė tam tikras molekulių dalis, kurios gali būti atsakingos už alerginių reakcijų sukėlimą žmonėms, kai šalia yra šuo.

Pastebėjus ir išskyrus šias molekulių dalis, į jas galima būtų nukreipti vakciną, kuri sumažintų jų sukeliamą imuninį atsaką. Šios dalys techniškai vadinamos epitopais – aminorūgščių eilutėmis, sudarančiomis baltymo dalį, kurią mūsų organizmas suvokia kaip grėsmę.

„Norime, kad imuninei sistemai būtų galima pateikti nedideles šių epitopų dozes ir išmokyti ją su jais kovoti – panašiai kaip ir bet kurios vakcinos atveju“, – sako Osakos prefektūros universiteto (Japonija) molekulinės biologijos specialistas Takashi Inui.

Šiuo atveju mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė konkrečiam šunų alergenui Can f 1, kuris yra vienas iš septynių anksčiau nustatytų alergenų – ir, kaip manoma, sukelia 50-75 proc. šunims alergiškų žmonių reakcijų.

Naudodama rentgeno kristalografijos metodą (kai rentgeno spindulių difrakcija atskleidžia medžiagos kristalinę struktūrą), komanda sugebėjo nustatyti visą baltymo Can f 1 struktūrą – o tai iki šiol dar nebuvo padaryta.

Tai leido nustatyti pagrindinius skirtumus tarp Can f 1 ir kitų panašių alergenų, kurie, mokslininkų nuomone, yra tinkami kandidatai į epitopus. Tolesnis eksperimentinis darbas turėtų padėti dar labiau susiaurinti šių kandidatų sąrašą.

„Can f 1 struktūra yra panaši į kitų šunų lipokalinų [baltymų šeimos] alergenų struktūrą, – rašoma mokslininkų paskelbtame straipsnyje. – Tačiau šių baltymų paviršinio krūvio pasiskirstymas labai skiriasi“.

Mokslininkų ieškomus epitopus galima įsivaizduoti kaip dėlionės detales, kurios dera su mūsų imuninės sistemos sukurtomis atitinkamomis detalėmis – antikūnus, kuriuos perneša B arba T ląstelės. Tai iš esmės yra alerginės reakcijos priežasties medžioklė.

Šis epitopais paremtas vakcinos kūrimo būdas anaiptol nėra įprastas – ir jei mokslininkams pavyks jį įgyvendinti alergijos šunims atveju, tikimasi, kad ateityje tą patį procesą bus galima taikyti kuriant ir kitų rūšių vakcinas.

Kol kas tai dar labai ankstyvas etapas, todėl šią alergiją turintiems žmonėms dar kurį laiką gali tekti vengti artimo kontakto su šunimis – tačiau vieną dieną galbūt galėsime tai laikyti pirmuoju svarbiu žingsniu kuriant veiksmingą vakciną.

„Šie alergenai 5-10 proc. gyventojų gali sukelti sunkias alergines reakcijas – pavyzdžiui, astmą, alerginį rinitą ir alerginį konjunktyvitą, – rašo tyrėjai. – Kadangi šunų ir žmonių kontaktai visame pasaulyje, o ypač išsivysčiusiose šalyse, tampa vis dažnesni ir artimesni, vis dažniau pasireiškia ir alergija šunims“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Federation of European Biochemical Societies Journal“.

Parengta pagal „Science Alert“.