COVID-19 ligos pasekmės – ne visada apčiuopiamos: į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

Vis dažniau pastebima, kad tiesiogiai ar per imuninės sistemos reakcijas virusas pažeidžia vidaus organus – plaučius, širdį, inkstus, nervų sistemą, gali sukelti kraujo krešumo sutrikimus.

„Koronavirusu persirgęs žmogus jaučia nuovargį, užsitęsusį kosulį, dusulį po fizinio krūvio ar ramybėje. Vargina sąnarių, raumenų, krūtinės, galvos skausmas, svaigimas, dingęs arba silpniau jaučiamas kvapas ir skonis, atsiranda širdies permušimai. Taip pat gali kamuoti bloga nuotaika, nerimas, gali būti sunku susikaupti, o po ligoninėje taikytos dirbtinės plaučių ventiliacijos – gali išlikti balso prikimimas bei skausmas ryjant maistą“, – pasakoja sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Lina Augustinaitė.

Kaip nustatyti organizmo pokyčius?

Persirgus COVID-19 infekcija, svarbu įvertinti kokius pažeidimus organizme sukėlė virusas –  tam gali padėti kraujo tyrimai.

„Bendras kraujo tyrimas vienas iš pagrindinių būdų, norint įvertinti, kaip organizmas sureagavo į infekciją. Kartu su uždegimo žymenimis, jis padeda įvertinti ar gresia COVID-19 ligos komplikacijos. Taip pat tyrimas naudingas mažakraujystės atpažinimui, kuri gali apsunkinti atsistatymą po infekcijos“, – pataria „Antėja“ šeimos gydytoja.

COVID-19 infekcija veikdama krešumo sistemą ir pažeisdama kraujagysles gali sukelti įvairių komplikacijų – miokardo infarktą, insultą, kojų venų trombozę. „Po persirgimo koronavirusu reikėtų atlikti krešėjimo sistemos tyrimus – jie padės įvertinti, ar yra padidėjusi trombozių rizika bei išvengti sunkių ir ilgalaikių padarinių sveikatai“, – sako gydytoja L. Augustinaitė.

Atkreipkite dėmesį į vitaminus

Po COVID-19 infekcijos taip pat rekomenduojama atlikti B grupės vitaminų tyrimus, ypač, jei persirgęs skundžiasi užsitęsusiu uoslės ir skonio dingimu.

Vitamino D svarba imuninei sistemai nenuginčijama – optimalaus kiekio palaikymas svarbus ne tik sergant koronavirusu, bet ir po ligos. Saugiausia prieš vitamino D vartojimą įvertinti jo kiekį organizme, nes perteklius taip pat gali būti pavojingas – kadangi jis sunkiai pasišalina iš organizmo.

„Pasitarus su gydytoju, galima sudaryti individualų planą, kuris padės organizmui greičiau atsistatyti po persirgtos infekcijos ir išvengti ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei atgauti gerą savijautą. Tai ypač rekomenduojama sirgusiems sunkia ligos forma, vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems lėtinių ligų“, – sako „Antėja“ šeimos gydytoja.

Kaip pasijausti geriau?

Palengvinti savijautą ir greičiau atsistatyti padeda specialios dusulį lengvinančios padėtys, kvėpavimo bei raumenų jėgą bei ištvermę stiprinantys pratimai. Svarbu neviršyti savo galimybių ir palengva kiekvieną dieną didinti fizinį aktyvumą.

„Iš pradžių, kad ir labai mažas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, galūnių judinimas gulint arba sėdint – itin reikšmingas. Esant balso prikimimui reikėtų stengtis garsiai nekalbėti, kalbant daryti pertraukas. Taip pat rekomenduojama niūniuoti įvairius garsus, nes taip treniruojamos balso stygos. Esant sunkumui ryti maistą – reikėtų stengtis valgyti ramioje aplinkoje, sėdint tiesiai, iš pradžių renkantis minkštus, lengvos konsistencijos ir drėgnus maisto produktus, o kietą maistą smulkinti į mažus gabaliukus“, – pataria šeimos gydytoja.

Pasak gydytojos L. Augustinaitės, rengiantis atkurti gerą fizinę būklę, reikia nepamiršti ir psichologinės sveikatos – tam naudingas gyvenimo ritmo sulėtinimas ir kasdienio režimo laikymasis. Svarbu kasdienybėje rasti laiko ir pomėgiams ar kitai maloniai veiklai, bendravimui su artimaisiais ir draugais.