Pirmą kartą medicinos istorijoje žmogui sėkmingai persodinta kiaulės širdis – tam pasitelkta ir genų inžinerija (Foto, Video)

Kiaulių širdys kaip donorės

Ksenotransplantacija – naudojant kitos rūšies organą – pirmą kartą buvo bandoma devintajame dešimtmetyje. Mirtina širdies liga sergančiam kūdikiui buvo persodinta babuino širdis, tačiau persodintą organą atmetė kūdikio imuninė sistema, todėl praėjus mėnesiui po procedūros jis mirė.

Tyrėjai daug sėkmingiau naudojo kiaules kaip donores, ypač kalbant apie širdies vožtuvus, kurie buvo naudojami pakeisti nefunkcionuojančius žmonių širdies vožtuvus.

Virdžinijoje (JAV) įsikūrusi „Revivicor“ eksperimentavo su genetiškai modifikuotomis kiaulėmis, kad jų organizmas negamintų cukraus, vadinamo alfa galaktoze. Kadangi žmogaus organizmas jos negamina, tai yra signalas apie svetimkūnį imuninei sistemai.

Praėjusių metų spalį bendrovė išbandė tokios genetiškai modifikuotos kiaulės inkstus su mirusiu žmogumi, kad patikrintų, ar jis gali būti naudojamas organų donorystei. Bendrovė bendradarbiavo su Merilendo universitetu, kad sukurtų suderinamas širdis.

Persodinta širdis buvo iš kiaulių, kurios turėjo dešimt modifikuotų genų, pagerinančių suderinamumą su žmogaus imunine sistema. Pirmieji trys genai, sukeliantys antikūnų sukeltą žmogaus imuninės sistemos atmetimą, buvo pašalinti iš kiaulės. Tada buvo įvesti šeši žmogaus genai, kurie pagerintų persodinto organo priėmimą, o kitas genas, leidžiantis augti kiaulių širdies audiniui, taip pat buvo pašalintas.

Dabar po operacijos, Bennetas kelias savaites bus stebimas įstaigoje, kad būtų įvertinta transplantacijos nauda.

Praėjusių metų liepą, Jungtinėse Valstijose taip pat pirmą kartą žmogui buvo persodinta dirbtinė širdis.