Kas yra vazektomija ir kur dingsta spermatozoidai po šios procedūros? Atsakymas susijęs su išradinga sėklidžių fiziologija (Video)

Sėklidės paviršių dengia serozinis epitelis. Jungiamojo audinio plonos pertvarėlės padalija sėklidę į 100-250 skiltelių, kurių kiekvienoje vingiuojasi 1-2 apie 70-80 cm ilgio ir 0,15-0,25 mm skersmens sėkliniai kanalėliai (jais ejakuliacijos metu praeina spermatozoidai).

Tarp sėklinių kanalėlių esančiame puriajame jungiamajame audinyje randamos pavienės, dažniausiai kampuotos, intersticinės ląstelės. Šios ląstelės dalyvauja lytinių hormonų gamyboje. Sėkliniuose kanalėliuose formuojasi lytinės ląstelės – spermatozoidai.

Kai kamieninės ląstelės sukuria spermatozoidų ląstelę (procesas vadinamas spermatogeneze), jai reikia maždaug 65–75 dienų, kad subręstų sėklinių kanalėlių sienelėje. Subrendę spermatozoidai pereina į sėklidės prielipą.

Sėklidės prielipe kaupiasi spermatozoidai, todėl dar kitaip jis vadinamas spermatozoidų talpykla. Čia spermatozoidai galutinai funkciškai subręsta. Pasiruošę spermatozoidai keliauja į sėklinį lataką.

Sėklinis latakas – tai  raumeningas vamzdelis, jungiantis sėklidę su šlaple, kad ejakuliatas galėtų išeiti iš kūno, o kelionę palengvina prostatos liaukos ir sėklinių pūslelių funkcija.

Sėklinės pūslelės sudarytos iš epitelinio audinio, kurio paviršius padengtas labai raukšlėta gleivine. Pačiame epitelyje susitelkusios stulpinės ląstelės, kurių citoplazmoje yra daug vakuolių, sekreto lašelių, pigmento. Šios ląstelės atlieka sekrecinę funkciją – išskiria klampų, gelsvą sekretą. Šis sekretas išsiskiria ejakuliacijos metu ir įeina į spermos skysčių sudėtį. Sėklinės pūslelės atsiveria į apatinį sėklidės latako galą.

Kas atsitinka atliekant vazektomiją?

Vazektomija yra negrįžtamas kontracepcijos būdas. Jos metu vyro sėkliniai latakai, kuriais iš sėklidžių į varpą keliauja spermatozoidai, yra perrišami, perpjaunami arba blokuojami kitu būdu. Dėl to spermatozoidai nebepatenka į spermą, kuri yra ejakuliuojama lytinių santykių metu, todėl vyras nebegali apvaisinti moters.

Operacijos metu, ties spermos kanalais sėklidėse, įšvirkščiami vietiniai nuskausminamieji ir padaroma mažytė įpjova. Per įpjovą sėkliniai latakai ištraukiami, nupjaunami ir perrišami. Įpjova tokia maža, kad jos netgi nereikia susiūti. Operacija atliekama ambulatoriškai gydytojų kabinetuose, klinikose ir ligoninėse.

Vyro nevaisingumas po vazektomijos nėra fiksuojamas iš karto – reikia palaukti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių, kadangi nevaisingumas nustatomas tik tada, kai vyro spermoje neaptinkama spermatozoidų.

Vazektomija nepakeičia vyro lytinės potencijos, organizmas ir toliau gamina vyriškus hormonus, išlieka erekcija ir ejakuliacija.

Būsimos ejakuliacijos bus sudarytos iš sterilaus (reprodukcine šio žodžio prasme) skysčio. Asmuo, kuriam buvo atlikta vazektomija, greičiausiai negalės aptikti jokių spermos pakitimų, nes trūkstamas ingredientas yra tik 4–5 mikrometrų ilgio ir 2–3 mikrometrų pločio.

Kur nukeliauja spermatozoidai po vazektomijos?

Sėklidės yra kaip perdirbimo fabrikėliai – jei spermatozoidai neišsiskiria, juos galima suskaidyti ir vėl absorbuoti. Tai gyvybiškai svarbus procesas, nes jis užtikrina, kad spermatozoidai, paliekantys kūną, būtų geriausios būklės, jei prireiktų ilgai lenktyniauti dėl kiaušialąstės.

Dėl šios priežasties terminas „mėlynieji rutuliukai“ – taip pat žinomas kaip epididimitas (sėklidės prielipo uždegimas) – neturi nieko bendra su spermatozoidais. Tiesa, žmogaus sėklidėse pagaminama neįtikėtinai daug spermatozoidų: maždaug 300 milijonų spermatozoidų per dieną, tai prilygsta 12,5 milijono per valandą arba 3500 per sekundę. Tačiau visi nepanaudoti spermatozoidai suskaidomi ir pašalinami, o tai reiškia, kad sperma negali viršyti sėklidės talpos.

Nors sėklidės neištins nuo spermos pertekliaus, gali kauptis kitos išskyros, kurios sudaro spermą, sukeldamos diskomfortą, jei seksualinis susijaudinimas nesukelia ejakuliacijos.